Ekskursija po Rokiškį.
Ekskursija po Rokiškį.

 Nors gruodžio 14-oji diena buvo niūri ir apniukusi, mums, dešimtokams, susiruošusiems apsilankyti Rokiškio Tyzenhauzų dvare, susipažinti su „Sūrio keliu“, nesugadino nuotaikos.

Kelias Rokiškio link neprailgo: mokytoja Danguolė Žukauskiene, gyvenanti Rokiškio rajone, tikrino mūsų žinias apie kaimyninį miestelį, jo kilmę. Pirmasis mūsų sustojimas buvo pačiame Rokiškio centre. Pirmiausiai mūsų žvilgsnius patraukė elegantiškai stovinti eglutė. Mokytoja D.Žukauskienė mums buvo tarsi gidė, o auklėtoja Alfunė Deresevičiūte stengėsi įamžinti praleistas akimirkas Rokiškyje. Nors diena jau ir išsigiedrijo, galėjom dar ilgiau pasivaikščioti miestelio gatvėmis, bet visi jau buvome praalkę ir žandus kančiojo šaltukas, todėl skubėjome į Tyzenhauzų dvarą.

Klausomės pasakojimo apie sūrio kelią.
Klausomės pasakojimo apie sūrio kelią.

Atvėrus rūmų duris mus pirmiausia pasitiko meškos iškamša, prie kurios susidarė eilė norinčių nusifotografuoti. Dvaro prižiūrėtojos buvo labai malonios ir mus palydėjo rūsio link. Nusileidę žemyn užuodėme pieno kvapą. Didžiojoje salėje stalai buvo padengti, mūsų žvilgsnius traukė vaišės: sūriai, gaminami AB „Rokiškio sūris“. Kiekvienoje lėkštėje buvo patiekti 4 rūšių sūriai : „Montekampo“, „Gouda“, „Rokiškio sūris“ ir „Mozarella“. Visi sūriai buvo skanūs, bet greičiausiai nuo stalo dingo „Naminis“ varškės sūris. Kad sušiltume, dvaro prižiūrėtojos pasirūpino skania pipirmėčių arbata.

 

Vaišės.
Vaišės.
„Gilios Lietuvos pieno produktų gamybos tradicijos išaugino ne vieną sveiką ir gražią, lyg iš pieno plaukusią kartą. Pieno ąsočiai, sviesto muštuvai, grietinės seperatoriai ir kiti pieno produktams gaminti ar laikyti skirti reikmenys užėmė vos ne svarbiausią vietą kiekvienoje senovės lietuvio pirkioje“ – klausėmės pasakojimo, kaip senovėje žmones gamino sūrį ir kokiais įrankiais naudojosi. Sužinojome apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, pamatėme etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus.

Prie dvaro rūmų.
Prie dvaro rūmų.

Padėkoję už vaišes pasivaiksčiojom po dvarą. Sužinojom, kad Tyzenhauzų dvaras pastatytas 1801 metais klasicizmo stiliumi. 1905 metais centrinis pastatas buvo perstatytas pagal architektų K.Jankovskio ir P.Lilpopo projektą ir įgijo baroko elementų. Nuo 1952 metų dvaro rūmuose įsikūręs Rokiškio krašto muziejus, kuriame yra apie 60 tūkst. eksponatų. Muziejuje veikia dvaro buities, unikalių L.Šepkos medžio darbų, dailės ekspozicijos. Sudomino pasakojimai apie plačios Tyzenhauzų ir Pšezdzieckių giminės garsius žmones, jų nuveiktus darbus, apžiūrėjome grafams priklausiusius daiktai – rūbus, knygas, indus, baldus.

Kelionė mums tikrai neprailgo. Už gerai praleistą laiką dėkojome lydėjusioms mokytojoms Alfunei Deresevičiūtei ir Danguolei Žukauskienei. Siūlome visiems apsilankyti Tyzenhauzų dvare.

Liveta Sinkevičiūtė, 2gB klasė.
Nuotraukos Alfunės Deresevičiūtės.

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti kančią, bet ir jos nevengi."
N. Gogolis

Orai