Prie Bernardinų bažnyčios
Prie Bernardinų bažnyčios

Spalio dvidešimt penktosios rytą visi šeštos klasės mokiniai nekantriai laukėme autobuso. Vietoj pamokų važiavome į sostinę Vilnių. Ten mūsų klasės auklėtojos Daivos Mackelaitės dėka laukė įdomios ekskursijos.

Pirmoji mūsų maršruto stotelė – senamiestyje įsikūrę „Šokolado namai“. Apsilankę juose mes išgirdome unikalią šokolado atsiradimo istoriją, pamatėme, kaip gaminami rankų darbo saldainiai, o po to galėjome jų paragauti. Užteko trijų pasakiško skonio saldainių, ir mūsų širdys apsalo. Vėliau leido ir patiems pasigaminti saldainių su marcipanų įdaru. Buvo labai smagu. Iš šokolado namų išėjome apsalę ir laimingi.

Išklausėme pasakojimą apie šokoladą
Išklausėme pasakojimą apie šokoladą

Antrosios stotelės metu aplankėme Bernardinų bažnyčią. Šį architektūrinį paveldą pasiekėme pėstute. Gidė labai įdomiai pasakojo apie Bernardinų bažnyčią. Mes ne tik sužinojome nuo XV amžiaus vidurio prasidėjusią Bernardinų istoriją, bet ir turėjome progą išvysti atnaujintas senojo ansamblio erdves bei pajusti iki dabar išlikusią tų laikų dvasią. Pavaikščiojome senojo vienuolyno koridoriais, nusileidome į bažnyčios požemius ir gynybinių bokštelių sraigtiniais laiptais pakilome į palėpę. O ten išvydome įspūdingą Vilniaus senamiesčio bažnyčių bokštų ir stogelių panoramą. Matėme Gedimino pilį, Trijų kryžių kalną. Prisiminimui už įdomų pasakojimą gidei padovanojome rankų darbo molinį angeliuką.

Gaminame patys
Gaminame patys

Į Genocido aukų muziejų taip pat keliavome pėstute. Muziejuje mus sujaudino nuotraukos, istorinė medžiaga, ištremtų žmonių pasakojimai apie maisto nepriteklių ir gyvenimą tremtyje. Supratome, kaip laimingai ir ramiai galime dabar gyventi. Muziejaus pastato rūsyje pamatėme seną kalėjimą, įsteigtą 1940 metais. Sužinojome, kad jis išliko praktiškai nepasikeitęs. Jame buvo kalinami kovotojai už žmogaus teises ir disidentai. Galėjome patekti į mirties nuosprendžių salę, kuriame rodė nuosprendžio vykdymo eigą. Apsilankymas Genocido aukų muziejuje buvo nepakartojama galimybė susidurti su tamsiausiomis istorinėmis akimirkomis ir palyginti dabartį su praeitimi.

Šioje ekskursijoje pasisėmėme naujų įspūdžių, naudingų žinių. Namo važiavome dainuodami, o grįžę galėjome džiaugtis rudens atostogomis.

Greta Stankevičiūtė,
6 klasės mokinė.

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Melagis privalo turėti gerą atmintį."
M. F. Kvintilianas

Orai