Prie Biržų pilies
Prie Biržų pilies

Baigiantis mokslo metams geografijos mokytojos Svetlana Gilienė ir Genovaitė Žukauskienė pakvietė pakeliauti po Šiaurės Lietuvą. Ekskursijoje dalyvavo mokiniai, kurie domisi geografija bei Lietuvos praeitimi.

Anksti rytą būrys mokinių su mokytojomis išvykome iš Dusetų. Važiuojant į Biržus mokytoja Genovaitė Žukauskienė mums pasakojo apie tas vietas, kurias matome pro langą. Pirmoji mūsų sustojimo vieta – Biržų regioninis parkas. Jau įėjus į vidų pasijutome lyg smegduobėje, nes mus pasitiko šaltas stiklinis priimamasis. Jo tūris savo reljefine struktūra simbolizuoja smegduobės šlaitų sandarą, kai po žemių griūties apsinuogina geologiniai sluoksniai, sudaryti iš įvairių uolienų, lubos taip pat imituoja smegduobes. Ekspozicijoje įrengti interaktyvūs stendai–žaidimai „Smegduobių raidos procesas“, „Karstinių ežerėlių ekosistema“, stendas, veikiantis kaip smėlio laikrodis, imituoja smegduobės griūtį, kiti stendai vaizduoja smegduobes prieš griūtį ir po griūties. Jie mums padėjo suprasti vykstančius gamtos reiškinius Biržų krašte.

Įdomu paklausyti
Įdomu paklausyti

Antroje ekspozicijų salėje apžiūrėjome mineralų bei uolienų ekspoziciją. Labai įdomus pažintinis interaktyvus kerno ekspozicijos stendas, kurio pagalba lankytojai gali pajausti gręžinio gylio mastelį ir pažinti geologinių sluoksnių kaitą. Su ekskursijos vadove važiavome prie Širvėnos ežero, per kurį pertiestas pusės kilometro ilgio lieptas. Kitoje ežero pusėje, kuri pasiekiama pėsčiomis perėjus medinį tiltą, baltumu šviečia Astravo dvaro rūmų kompleksas. Priėjus arčiau rūmų iš karto žvilgsnis krito į puošnų pagrindinį bokštą ir šalia stovinčias liūtų skulptūras. Man labai patiko dvaras dėl iki šiol nematytos architektūros. Toliau važiavome prie karstinių įgriuvų. Įsimintinas Kirkilų ežerynas. Man tie karstiniai ežerėliai pasirodė ypatingi ir patrauklūs savo vingiuotais krantais. Įspūdinga ir Karvės ola – tai pati didžiausia ir geriausiai ištirta karstinės kilmės smegduobė Šiaurės Lietuvoje. Taip pavadinta, nes toje vietoje prasmego karvė, prie uolos liko tik grandinės galas.

Lipam laiptais
Lipam laiptais

Paskutinė mūsų aplankyta vieta – Biržų pilis. Tik gaila, kad mes apžiūrėjome tik jos išorę. Vadovė mums papasakojo apie pilies statybą. Atsisveikinę su vadove, važiavome į Pakruojo dvarą. Tai  vėlyvojo klasicizmo architektūros pavyzdys, didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, 26 pastatų ansamblis. Dvarą supa nuostabi gamta. Mums aprodė vidų, išsamiai papasakojo kiekvieno kambario reikšmę. Man labiausiai patiko apvalioji šokių salė, nes joje labai gražios kolonos ir lubos. Paskutinė aplankyta vieta dolomitų klodai. Sužinojome, kaip gaminama ir parduodama dolomito skalda, dolomito atsijos, kam jie naudojami. Leido dolomitų pasiimti ir į namus.

Grįžome privargę, bet puikios nuotaikos. Labai džiaugiuosi, kad važiavau į tokią kelionę. Ateityje norėčiau aplankyti kitas Lietuvos vietoves.

Emilija Čypaitė, 8a klasė.

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Pats nerangiausias žmogus, jei tik neišleidžia iš akiračio tikslo, eina greičiau negu tas, kuris klaidžioja be tikslo."
G. E. Lesingas

Orai