Luodžio ežero vandenyse
Luodžio ežero vandenyse

Mokslo metams einant į pabaigą, mus, aštuntokus, auklėtojas Rimantas Damaška pakvietė į turistinį žygį baidarėmis nuo Salako iki Bikėnų. Kokia puiki mintis!

Pirmadienį, pusė vienuoliktos, susėdome į baidares „Paukščių saloje“ ir... viskas prasidėjo. Teko nugalėti vėją, saulę, bangas, mokytojo nurodymus ir berniukus, kurie be perstojo taškėsi vandeniu. Ilgai, sunkiai, bet linksmai plaukėme Luodžio ežeru, kol įplaukėme į Šventosios upę. Jos dumble, ilgai nelaukusios, pasišventino Erika ir Lukrecija. Persikėlėme per tiltelį. Valio, pirma kliūtis įveikta! Naivuoliai.

Mokytojai Eglė Kuzmienė ir Rimantas Damaška
Mokytojai Eglė Kuzmienė ir Rimantas Damaška

Mus pasitiko daugybė vorų, kurių beveik visos mergaitės bijojo ir savo riksmais padėjo čiulbėti paukšteliams. Naudodama dabartines technologijas, išmaniuosius telefonus bei irklus, Evelina nužudė visus vorus. Išvada: mobilūs telefonai bijo vandens. Išvargę, nubučiuoti saulės spindulių, permirkę, pasiekėme poilsiavietę ir Asavo ežero krante pasistatėme palapines. Štai čia atsiskleidė mūsų berniukų gebėjimai. Geriausiai statė Einaras, laužą greičiausiai užkūrė Mantas, rąstus atitempė Mečislovas. Nuėję maudytis klasės draugai parodė, kaip nemoka plaukti, ypač Arnas ir Laurynas, kurie plaukė šuniuku. Prisivalgiusios torto Gustė su Vilte nuėjo miegoti. Vakaras. Šeimininkavo tėveliai: šašlykus kepė Mato tėtis, tortą pjaustė Viltės, malkas pjovė Liucijos tėtukas, o vaikai linksminosi...

Susėdę ratu aplink laužą pasakojom baisias istorijas, kepėm ir mėtėm zefyrus. Rytas. Tikrai ne princesės ant žirnio. Ilgai miegojo Elzė ir Evelina, nors ir  ant kankorėžių,bet, sako, patogiai. Pastebėję, kad mokytojai irkluoja poromis, mes irgi sukūrėm mišrius ekipažus: berniukas – mergaitė. Žinoma, mergaitėms taip plaukti buvo patogiau. Staiga mums beplaukiant iš krūmų išnėrė bebras ir aplenkęs nuplaukė į priekį. Po 5 kilometrų radome jį jau nebegyvą. Išvada: niekada nereikia skubėti.

Nuovargiui nepasiduoda Elzė (kairėje) ir Evelina
Nuovargiui nepasiduoda Elzė (kairėje) ir Evelina

Prasidėjo linksmybės. Deimantas, kuris buvo atsakingas už Lukrecijos saugumą, apvertė baidarę, sušlapino visus daiktus ir... Lukreciją. Liūdniausias ekipažas buvo Arnoldo ir Manto. Jiems nebeliko norinčių keistis mergaičių. Viltė, pati nemokėdama irkluoti, bandė išmokyti Mečislovą, kuris labai atidžiai klausėsi jos nurodymų. Nuplaukę dar šiek tiek išlipome šlapi, nuvargę, išsekę, alkani, basi (Elzė pametė batą). Krante pasklido gandas, jog du iš mokytojų skendo: ar baidarė užgriuvo ant mokytojų, ar mokytojai ant baidarės. Išsiaiškinome, kad tai buvo mūsų auklėtojas R. Damaška ir mokytoja E. Kuzmienė.

Visi sugrįžę į krantą susėdome ant suoliukų ir laukėme autobuso. Nuvažiavę prie mokyklos kritome ant žemės kaip negyvi: nuovargis vis dėlto padaro savo. Kaip gera grįžti namo!

Mokiniai noriai dalijosi įspūdžiais: vieniems įsiminė visos klasės pasisėdėjimas prie laužo, kitiems – nakvynė palapinėje, dar kitiems – Luodžio ežero bangos bei srauni upė. Kažkam įsiminė vorai, o dar kažkam – kepti zefyrai. Keletas mokinių po šio žygio suprato, kad savo klasės į nieką neiškeistų, nei ji nuostabi.

Esam labai dėkingi klasės auklėtojui Rimantui Damaškai, mokytojams Eglei Kuzmienei, Vidui Čekui bei kultūros centro darbuotojai Margaritai Simonaitytei, kurie nepabijojo keliauti kartu su „labiausiai išdykusiais“ mokiniais gimnazijoje. Nuoširdų „ačiū‘‘ tariame „Degesos“ vadybininkui Daliui Bučenkai, padariusiam didžiulę nuolaidą baidarių nuomai.

Žinoma, nieko nebūtų įvykę ir be tėvelių pagalbos, kurie mums padėjo keliauti, aprūpino maistu, sausais drabužiais, miegmaišiais, palapinėmis... Ypač aktyvūs buvo Viltės tėveliai, suteikę mums plotą daiktų sandėliavimui ir iškepę labai skanų tortą. Marcinkevičiai aprūpino mus šašlykais, geriamu vandeniu... Elzės mamytė ir Lukrecijos tėvelis pasirūpino transportu. Vaitukaitis pasakojo labai baisias istorijas apie šikšnosparnius ir žiurkes, kurios „padėjo“ mums užmigti. Pavargom vardinti mums padėjusius tėvelius, visi šiek tiek prisidėjo! Taip pat dėkojam valgyklos vedėjai, kuri suruošė mums sausus davinius. Ačiū vairuotojui Stasiui Vingiliui.

Lukrecija Čypaitė,
Liucija Vaitukaitytė, 8 kl.
Nuotr. Margaritos Simokaitytės

Artėja

Numatytų renginių nėra.

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Nepakanka turėti išminties, reikia mokėti ja naudotis."
Ciceronas

Orai