Prie Adomo Mickevičiaus paminklo
Prie Adomo Mickevičiaus paminklo

Prabėgo keli mokslų mėnesiai. Daug susikaupimo, kantrybės ir darbo įdėjome per šį laikotarpį. Taigi, kodėl negalime atsipalaiduoti vieną dieną ir save šviesti ne sėdėdami pomokose, bet keliaudami į sostinę?

Užupyje
Užupyje

Ūkanotą spalio pabaigos rytą išvykome į Vilnių. Ekskursija laukė gana įdomi. Kadangi važiavo IIIg ir IVg klasės mokiniai, kurie rimtai ir atsakingai galvoja apie laukiančius brandos egzaminus, tai pirmiausia aplankėme Vinco Mykolaičio – Putino memorialinį butą – muziejų. Gidė papasakojo daug įdomios ir naudingos informacijos apie rašytojo biografiją. Abiturientams, kurie jau susipažinę su šiuo rašytoju, buvo įdomu prisiminti, pakartoti ir papildyti savo žinias apie rašytoją. Nebuvo pamirštas ir psichologinis – intelektualinis romanas „Altorių šešėly“. Skaidrių pagalba buvo puikiai perteiktas autoriaus gyvenimas bei atskleista kūrinio tematika. Pasivaikščiojimas po butą buvo tikrai įtraukiantis. Muziejuje sukaupta apie 5000 eksponatų: autentiški rašytojo baldai, asmeniniai daiktai, knygos, paveikslai, taip pat įvairi medžiaga, susijusi su rašytojo kūryba, gyvenimu ir asmenybe. Kai kurie daiktai perpirkti iš Vinco Krėvės – Mickevičiaus bei Balio Sruogos.

Tibeto skverelyje
Tibeto skverelyje

Čia saugoma didžioji rašytojo bibliotekos dalis – 2877 vnt. Tai paties V. Mykolaičio-Putino knygos, jų vertimai į kitas kalbas, įvairūs lietuvių ir užsienio rašytojų kūriniai, periodikos leidiniai, žodynai, įvairaus profilio meno bei filosofijos, estetikos studijos, antologijos, albumai ir kt. Yra knygų su V. Mykolaičio-Putino pastabomis, pabraukymais, su jam dovanotų knygų autorių įrašais.

Ant Užupio kalvos
Ant Užupio kalvos

Iš šilto muziejaus atėjo laikas vykti į Senąjį Užupį. Ši vieta turi daug įstabių kampelių, alsuojančių sava dvasia, kurią pirmieji pajuto menininkai ir prikėlė šią žmonių ir Dievo apleistą miesto dalį naujam gyvenimui. Užupis – dailininkų kvartalas. Pilnas menininkų dirbtuvių ir studijų, parodų salonų ir salonėlių, turi savo paveikslų galeriją ir pilnas gatves menininkų, kūrėjų ir laisvamanių. Visus juos ir mus įžengiančius per Užupio respublikos tiltą pasitiko Undinėlė, o turgaus aikštę saugo Užupio angelo skulptūra. Saugo užupiečius ne vien angelas. Kaip ir kiekvienoje respublikoje, žmogų saugo konstitucija ir įstatymas. Tik šioje respublikoje jie kiek kitokie nei įprata. Kylant gatve aukštyn, pasigrožėjome nuostabiu senamiesčio vaizdu, užsukome į Meno inkubatorių ir Tibeto skverą, pasiklausėme, kaip vėjas švilpauja Jono Meko skersgatvyje. Tarp Polocko gatvės ir Vilnios kranto sustojome prie vienų seniausių Vilniaus kapinių, sužinojome, kokias paslaptis saugo Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčia. Užupis buvo naudingas tuo, kad ši vieta leido priartėti prie Jurgio Kunčino romano „Tūla“. Kas buvo skaitę šį kūrinį, lengvai galėjo rasti sąsajų su Užupio aplinka.

Truputį pailsėję vykome į Valstybinį Vilniaus mažąjį teatrą ir žiūrėjome Rimo Tumino režisuotą spektaklį „Madagaskaras“, pagal Mariaus Ivaškevičiaus to paties pavadinimo pjesę. Tai programinis kūrinys, tačiau perskaityta knyga, tik literatūrinis argumentas, o mums reikia ir kultūrinių, todėl spektaklis buvo puiki ir naudinga patirtis. Spektaklis visus sužavėjo. Vaidino labai gerai žinomi aktoriai Tomas Rinkūnas, Indrė Patkauskaitė, Valda Bičkutė, Vytautas Rumšas, Mantas Vaitiekūnas ir kiti. Nors spektaklis truko 3valandas, bet neprailgo, nes tikrai įtraukė ir likome sužavėti.

Taigi, šis penktadienis buvo gan informatyvus, žinoma, susijęs su literatūra, bet juk ne veltui, nes lietuvių kalbos egzaminas yra privalomas norint baigti mokyklą. Džiaugiamės skyrę savo laiko tokiai patirčiai. Ekskursija nebuvo pramoginė, bet jos informatyvumas suteikė mums daug naudingos patirties bei įstabių prisiminimų.

Kornelija Pupeikytė, IVg klasė.
Nuotraukos Pauliaus Lukošiūno

Artėja

Numatytų renginių nėra.

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį."
A. de Sent Egziuperi

Orai