Ūkininko fermoje
Ūkininko fermoje

Ilgai derinome, svajojome, laukėme ir štai išaušo ta diena. Vyksime pas ūkininkus Giedrę ir Stasį Brogas. Nekantriai išsėdėję pamokas išvažiavome.

Su šeimininku Stasiu Broga
Su šeimininku Stasiu Broga

Kelionė į Antažiegės kaimo vienkiemį truko neilgai. Sodyba išsidėsčiusi ant kalvelės, nuo kurios galima apžvelgti visus valdos pastatus. Kieme mus pasitiko ūkio šeimininkas ir draugiškas šuniukas Dinas. Ūkininkas papasakojo, kad ūkyje užsiima ne tik pienininkyste, bet ir javų, galvijų auginimu. Todėl jo ūkis vadinasi mišrus. Jis pakvietė pirmokus į fermą apžiūrėti karvučių. Čia pamatėme juodmargių, žalmargių, žalų karvučių, kurias ūkininkas vadino meiliais vardais: Zylė, Braškė, Kregždutė, Snieguolė... Pirmokai matė melžimo aparatus, pieno šaldytuvą. Kitame tvarte stovėjo avytės, veršeliai. Kiek džiaugsmo buvo vaikams, kai gyvulėlius galėjo ne tik pamatyti, bet ir paglostyti. Labiausiai patiko maži, geltonplunksniai viščiukai, kurie šildėsi po lempa aptvarėlyje. Pirmokas Naglis paklausė, kur viščiukų mamos? Ūkininkas nuvedė prie vištidės. Ten išdidžiai vaikštinėjo gaidys ir viščiukų mamos- vištos. Kieme galėjome apžiūrėti ūkyje naudojamą techniką ir įlipti į traktorių. Apėjome visą sodybą, pasigrožėjome kruopščiai pasodintomis eglaitėmis, senu ir jaunu sodu.

Ūkininkas  pasakojo, kad obelis sodino dar jo senelis, tai joms gali būti apie 80 metų. Vaikai aiškinosi sodybos pastatų paskirtį: tvartas, klėtis, sandėlis, garažas, pirtis. Vėliau šeimininkas pakvietė į gyvenamąjį namą paragauti šviežio naminio sūrio su medumi, atsigaivinti vaisių gėrimu. Pasivaišinę saldainiais, padėkojome šeimininkams už svetingumą ir padovanojome savo rankomis išpieštą inkilėlį. Grįždami užsukome į žirgyną, kur stebėjome besiganančius žirgus.

Lilia Semionova, pirmokų mokytoja

Artėja

Numatytų renginių nėra.

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Melagis privalo turėti gerą atmintį."
M. F. Kvintilianas

Orai