Bernardinų bažnyčioje
Bernardinų bažnyčioje

Lapkričio 9 d. rytą šeštokai leidosi į pažintinę kelionę. Šįkart į Vilnių.

VU planetariume
VU planetariume

Po dviejų valandų kelionės mes jau Bernardinų sode. Nors daugelio gražių augalų vėlyvą rudenį nebematyti, tačiau buvo į ką pasižiūrėti: pasivaikščiojome po didelį sodą-parką, pamatėme daug senų medžių, dekoratyvinių krūmų. Vėliau pėsčiomis ėjome į gotikinio stiliaus Bernardinų bažnyčią. Grožėjomės visai šalia stovinčia gotikine Šv. Onos bažnyčia. Turbūt ne visi žino, kad ji susijusi su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu Bonapartu. Neva jis, būdamas Vilniuje, taip susižavėjo šiuo gotikos architektūros paminklu, kad sušuko: „Šią bažnyčią aš ant delno nusineščiau į Paryžių!“ Štai kokia ji graži! Bernardinuose gidas mums labai daug papasakojo apie bažnyčios statymą, apie vienuolius, netgi ėjome keliais šventais laiptais. Po to apžiūrėjome vienuolyno vidų, gražias senovines freskas, kurios per stebuklą išsilaikė, vėliau senais sraigtiniais laiptais lipome į bažnyčios palėpę, apsižvalgėme, nes iš ten atsivėrė puikus Vilniaus vaizdas. Iš bažnyčios palėpės nusileidome tiesiai į vargonų balkonėlį, skirtą tik vienuolėms, pamatėme senuosius vargonus. Pačioje bažnyčioje gidas atskleidė gotikinio stiliaus ypatybes, viso pastato paslaptis ir įdomybes. Pažintis buvo tikrai naudinga ir įdomi.

Muziejuje
Muziejuje

Kita pažintis – Vilniaus universiteto planetariumas. Šiaip tai galėjo jis būti ir modernesnis, ir naujesnis.  Bet tai nereiškia, kad ten nebuvo smagu. Edukacija „Žvaigždėta naktis“ vyko kupolo formos Žvaigždžių salėje. Užsiėmimo metu išgirdome daug  įdomių dalykų iš astronomijos: apie žvaigždes, žvaigždynus, apie planetas, jų palydovus ir net apie galimą gyvybę. O dar ir vaizdas! Kas labiausiai sudomino, tai pasakojimai apie juodąsias skyles, apie neaprėpiamą jų dydį. Apskritai viskas ten buvo be galo įdomu.  Rekomenduojame apsilankyti planetariume  tiems, kurie dar nebuvo.

Buvusiame kalėjime
Buvusiame kalėjime

Pasigrožėję žvaigždėtu dangumi vykome toliau. Aplankėme Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Edukacijos „Vaikai tremtyje“ metu sužinojome apie žmonių, o ypač apie vaikų, tremtį, apie žiaurų elgesį su lietuviais ir kitais sovietų „vergais“. Sunku buvo net įsivaizduoti, kad iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 39 tūkstančiai vaikų. Kaip ten žmonės galėjo išgyventi, kai taip trūko maisto, vandens. Kai kuriose tremties vietose net ir medžių barakams statyti nebuvo. Pasiklausėme tremtinių išgyvenimų, pirmųjų įspūdžių grįžus į Lietuvą. Žmonės kentėjo ir tik nedaugelis grįžo iš baisiojo Sibiro ar kitų vietų. Mat sunkūs darbai, ligos, prastas gyvenimas ir maisto nepriteklius buvo jų kasdienybė. Po edukacijos nusileidome į to paties pastato rūsį – buvusį KGB vidaus kalėjimą. Ir po išsamių pasakojimų buvo  sunku suvokti beribį, žodžiais neapsakomą žmonių žiaurumą: kas norėtų mirti šaltyje ir kančiose arba būti nušautas? Štai koks buvo tų kalinių, kadaise kalėjusių šiame kalėjime, likimas... Nepaisant to, kraupus ir  pastato vidaus vaizdas: vidutinėse kamerose paprastai būdavo bent šeši kaliniai, jiems nebuvo jokių baldų,  net lovų ar stalų; buvo keli kankinimo kambariai: vienas su šiurkščiom sienom ir šaltom grindim; kitame pripildavo ledinio vandens ir taip kankinami žmonės. Tik su apatiniais drabužiais jie stovėdavo ant mažo, vandeniui nepasiekiamo plotelio, ir jei užmigdavo, nukrisdavo į ledinį vandenį arba kartais net ir ledą. Tikrovėje visa tai pamatyti yra žymiai kraupiau nei skaityti aprašymus. Kaliniams buvo skirti ir keli kiemukai, kur trumpai galėdavo pakvėpuoti grynu oru. Žinoma, prižiūrimi prižiūrėtojų. Baisiausia buvo mirties nuosprendžių vykdymų patalpa, kurioje sušaudydavo myriop nuteistus žmones. Tai be galo liūdna vieta... Bet pamatyti tai tikrai vertėjo.

Po tokios įtemptos pažintinės dienos, liko dar šiek tiek laiko ir pramogoms. Papramogavę, visi kupini įspūdžių, nuvargę, bet laimingi grįžome namo. Turbūt visi pasidalinome savo įspūdžiais su namiškiais.

Deimilė Pivoriūnaitė, 6 klasė

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau."
Dž. Sviftas

Orai