Paminklas J. Radvilai.
Paminklas J. Radvilai.

Mokinių rudens atostogų metu gimnazijos Metodinės tarybos pirmininkė Danguolė Šileikienė ir vėl pakvietė mokytojus pakeliauti. Šį sykį susipažinti su Lietuvos miestu, savo grožiu ir istorine praeitimi nė kiek nenusileidžiančiu Europos miestams. Vykome į Kėdainius – vieną iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį.

Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m., kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės „Livonijos” kronikoje. Pasak legendos, Kėdainių pavadinimas yra kilęs iš turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio iš Kuršo ir įkūrusio nedidelį žvejų kaimelį, vardo. To kaimelio šiaurėje augo didžiulė giria, kurioje būta pagonių šventyklos. Ją kryžiuočiai sunaikinę, o jos vietoje 1403 m. pastatę mūrinę bažnyčią. Archeologiniai kasinėjimai paliudijo, kad Kėdainiai išaugo iš nedidelės žvejų ir žemdirbių gyvenvietės, kuri XIV a. pradžioje jau buvo įsikūrusi dešiniajame Nevėžio krante, toje vietoje, kur dabar yra Didžiosios rinkos aikštė.

Gimnazijos kiemelis.
Gimnazijos kiemelis.

Tai daugiakultūris miestas, kuriame susipažinome su škotų, vokiečių, lenkų, rusų, žydų kultūriniu paveldu. Pažintis su šiuo miestu ir prasidėjo nuo senamiestyje esančios Didžiosios rinkos aikštės, kurioje yra paminklas Kunigaikščiui J.Radvilai (skulptorius Algirdas Bosas). Ši skulptūra unikali tuo, kad ji pastatyta ant labai žemo postamento. Mūsų šalyje nėra nė vienos kone ant žemės stovinčios skulptūros. Jos fundamentas – valstybės iždas. Kunigaikščio biustas kyla virš jo, lyg milžinas iš istorijos ūkanų. Fone surėmę ginklus lietuvių ir švedų kariai, apačioje – pasirašytoji Kėdainių – Švedų sutartis. Kitoje pusėje – kunigaikščio tėvo ir senelio bareljefai, genealoginis medis, dar kitoje užrašas: „Už Tėvynę, už karalių, už Dievą, už tikėjimą“. Skulptūroje „Skrynia” nemažai užkoduota užrašų, prasmių ir simbolių, sutarties tekstas. Simboliška, jog vykdamas į Kėdainius, bronzinis Radvila akimis lydėjo tolstantį Vilnių.

Aplankėme XVII a. renesanso stiliaus Evangelikų reformatų bažnyčią, kurią 1631-1652 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila. Bažnyčioje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose – ąžuolo paneliai. Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių Radvilų šeimos mauzoliejus. Kriptoje, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose, ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje.

Gimnazijos pastato arkos.
Gimnazijos pastato arkos.
Miesto centre.
Miesto centre.

Senosios rinkos aikštėje apžiūrėjome dviejų Sinagogų kompleksą (XVII-XIX a.). Viena jų - XVII a. pabaigą menanti halinė vasarinė sinagoga (1784 m. po gaisro perstatyta). Ji yra viena iš dviejų baroko stiliaus sinagogų Lietuvoje. Kita XIX a. pradžioje pastatyta „mažoji“ sinagoga atliko ir mokymo funkcijas. Kunigaikštis Kristupas Radvila leido mieste įsikurti „doriems, gero elgesio žydams”, jie buvo priskirti dvaro jurisdikcijai, todėl buvo leista apsigyventi tik vienoje miesto dalyje. Nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės.

Ekskursija.
Ekskursija.

Kėdainių senamiestyje.
Kėdainių senamiestyje.

Pasigrožėję senamiesčiu aplankėme ir Kėdainių Šviesiąją gimnaziją. Tai labai sena, turinti įdomią istoriją gimnazija. 1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą. 1640 m., uždarius Vilniaus reformatų gimnaziją, Kėdainių mokykla tapo svarbiausia protestantiškąja mokykla Lietuvoje. Pagausėjus moksleivių būriui, 1631 m. Kristupas Radvila nupirko mūrinį namą Didžiosios Pilies gatvėje ir 1647 m. į naujuosius rūmus, vadintus Gymnasium Illustre – Šviesioji gimnazija, buvo perkelti gimnazistai. Mokykloje mokėsi įvairių tautų vaikai, būsimi kalvinų kunigai ir Vakarų Europos universitetų auklėtiniai. Joje dėstė garsūs Europos mokslininkai, o mokymosi programos buvo sudaromos pagal pažangiausius metodus. Manoma, kad 1625-1655 m. gimnazijos rūsyje veikė Joachimo Jurgio Rheto spaustuvė. Po II pasaulinio karo Kėdainių gimnazijos pastate įsikūrė sovietų armijos kariai, kurie čia šeimininkavo iki 1991 m. Pastatas restauruotas 2000-2002 m. Gimnazijos puošmena – vidinis kiemelis po stikliniu kupolu, apsuptas arkų, primenančių Vilniaus, Krokuvos universitetus. Išlikę ir autentiški skliautuoti XVII a. rūsiai. Dabar vėl čia verda moksleiviškas gyvenimas. Net ir atostogų metu, vidiniame kiemelyje sutikome būrį besidarbuojančių gimnazistų.

Tai jau trečioji Metodinės tarybos organizuota rudeninė išvyka, kurių metu susipažįstame ne tik su Lietuvos miestų istorija, įžymiomis vietovėmis, bet ir su gimnazijomis. Visada smagu pasižvalgyti ir sužinoti, kaip ir kuo gyvena kitų miestų gimnazijos. Juk mokomės vieni iš kitų.

Dainora Biliūnaitė,
lietuvių kalbos mokytoja.

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti kančią, bet ir jos nevengi."
N. Gogolis

Orai