„Glasremis“. Darbo eiga
„Glasremis“. Darbo eiga

Pavasario saulei vis dažniau pasirodant, nutarėme ištrūkti iš mokyklos. Vykome į Panevėžį. Kelionės tikslas buvo, žinoma, pamatyti spektaklį.

Meninio stiklo studijoje
Meninio stiklo studijoje

Bet, kad jau išvažiavome, tai reikia ir daugiau pamatyti, sužinoti. Pirmiausia apsilankėme Panevėžio meninio stiklo studijoje „Glasremis“. Jos įkūrėjas – Remigijus Kriukas – gerai žinomas dailininkas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Stebėjome, kaip aukščiausios kvalifikacijos meistrai gamina stiklo dirbinius, kokiomis sąlygomis jie dirba. Sužinojome, jog norint tapti profesionaliu stiklo gamintoju, reikia ir mokslo, ir žinių, o svarbiausia, ilgas ir atsakingas darbas. Tik daug dirbdami, išmoksta gaminti tikrus meno kūrinius. Apžiūrinėjome profesionalų gražius ir originalius, vertingus meninius dirbinius iš stiklo.

Prie „Meno“ teatro
Prie „Meno“ teatro

Vėliau nukeliavome į vaikų ir jaunimo teatrą „Menas“. Ten žiūrėjome spektaklį „Ida iš šešėlių sodo“ pagal Kristinos Gudonytės knygą, kuri 2012 metais buvo nominuota kaip geriausia metų knyga paaugliams. Kristina Gudonytė dar ir šio spektaklio režisierė ir scenografė. Žiūrėdama šį spektaklį pasijaučiau, lyg ta istorija iš tiesų būtų tikra, o aš būčiau iš šalies ją stebintis žmogus. Tai graudi, tačiau labai graži ir tyra istorija apie mergaitę Idą, buvusią vagišę ir nusikaltėlę, atsidūrusią jaukiuose, tačiau turbūt ne jai skirtuose namuose. Ji stengiasi viską pradėti iš naujo, nori pakilti iš duobės, būti geresnė, protingesnė. Stengiasi patikti ir įtikti šeimai, kuri ją priglaudė. Mama – lietuvių kalbos mokytoja, dukra – pirmūnė Sofija, kuri nepageidauja gyventi su psichikos ligone Ida, ir Sofijos tėtis Kostas bei dėdė, gydantis psichikos ligonius. Jis būtent ir įkalbina giminaičius priglausti Idą.

Man labai patiko šis spektaklis, nes labai įdomus, jaudinantis bei kiek liūdnokas. Nepatiko tik tai, kad Sofija negražiai elgėsi su Ida. Ida buvo išduota ir mirė. Aš tikiuosi, kad ateityje bus sukurta daugiau panašių spektaklių ir galėsime juos pažiūrėti.

Su aktoriais po spektaklio
Su aktoriais po spektaklio

Spektaklis patiko ir visiems mano klasės draugams. Štai dar keletas atsiliepimų apie spektaklį:

Aistis: „Spektaklis man patiko. Iš pradžių galvojau, kad bus neįdomu, nuobodu sėdėti dvi valandas, bet, kai pradėjau žiūrėti, norėjau, kad būtų dar ilgesnis. Man patiko aktorių vaidyba. Buvo juokingi du aktoriai – Tedas ir Paulius. Dar patiko Sofija. Norėčiau pamatyti tokį arba panašų spektaklį.“

Edgaras: „Spektaklis man labai patiko. Jis pamokė, kad reikia visiems padėti, užjausti. Prisiminimai visada išlieka tavo galvoje. Norėčiau dar kartą jį pamatyti.“

Aivita: „Spektaklis buvo puikus, labai gyvenimiškas. Buvo liūdna, kad Ida mirė. Daug savęs klausinėjau: Kodėl? Kodėl taip nutiko? Po spektaklio fotografavomės su aktoriais. Norėčiau ir daugiau išvykų į teatrą, nes paliko tikrai daug puikių prisiminimų.“

Ainis: „Norėčiau pamatyti daugiau panašių istorijų, nes jos ir pralinksmina, ir pamoko, ir liūdina...“

Mantė: „Spektaklis buvo įspūdingas. Labai patiko Sofija, nes ji priėmė Idą tokią, kokia ji buvo. Ji net neišdavė Idos vagystės, už kurią galėjo patekti į didžiulius nemalonumus. Rekomenduoju šį spektaklį visiems.“

Išvyka visiems patiko. Buvo nuostabu!

Deimilė Pivoriūnaitė, 6 klasės mokinė

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Melagis privalo turėti gerą atmintį."
M. F. Kvintilianas

Orai