Prie Klaipėdos jūrų muziejaus
Prie Klaipėdos jūrų muziejaus

Praėjusiais metais visi labai stengėmės nepraleisti pamokų be pateisinamos priežasties, nes dalyvavome rajoniniame konkurse „Geriausiai lankanti klasė“ 2018–2019 mokslo metais. Sužinoję, kad laimėjome, labai džiaugėmės. Prizas – nemokamas autobusas vienai dienai į bet kurią Lietuvos vietą. Vasara prabėgo greitai, tačiau neliūdėjome, nes žinojome, jog rugsėjį važiuosime į, ko gero, pačią įdomiausią mūsų klasės ekskursiją prie jūros – į Klaipėdą ir Nidą.

Jūrų muziejaus inkarų kolekcija
Jūrų muziejaus inkarų kolekcija

Mokslo metus pradėjome kelionės laukimu. Ir pagaliau sulaukėme! Išvažiavome šeštą valandą ryto. Buvo tamsu ir šalta, tačiau bevažiuojant išaušo rytas, pranašaujantis neįprastai gerą orą. Įpusėjus kelionei autobusu, prie mūsų prisijungė gidė Ramunė. Kelionė neprailgo, nes gidė papasakojo daug įdomių istorijų. Išgirdome pravažiuojamų miestų vardų kilmės padavimus, pasakojimus apie žymiausius to krašto žmones, gamtos įvairenybes ir daug nuotaikingų istorijų. Labiausiai mums įsiminė padavimai apie Ukmergės vardo kilmę. Vienas iš jų yra apie mažą mergaitę, kuri pasiklydo miške ir ją priglaudė vilkė. Mergaitę sveiką ir gyvą rado tėvai ir tą vietą, kurioje ją atrado, žmonės praminė Vilkmerge.

Pagaliau pasiekę Klaipėdą, pirmiausia kėlėmės keltu į Smiltynę. Mūsų tikslas buvo apsilankyti Lietuvos jūrų muziejuje, delfinariume. Įdomu tai, kad muziejus įsikūręs šiauriausiame Kuršių nerijos taške – Kopgalyje, kur baigiasi 98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis ir atsiveria Klaipėdos uosto vartai. Matėme ne vieną išplaukiantį laivą, kuriuos į jūrą išlydi mažesni laivai. Nemažą įspūdį paliko apsilankymas jūrų muziejuje, pasitinkančiame šūkiu: „Pažink paslaptingą vandenų pasaulį!“ Muziejuje, kuris užima apie 13 hektarų plotą, yra ko pamatyti! Ekspozicijos salėse, baseinuose, lauke gausu ne tik negyvų eksponatų, bet ir gyvų būtybių – pingvinų, Baltijos ruonių, Šiaurės jūrų liūtų. vėžlių, įvairių žuvų: šamų, jūrų klounų, taip pat jūrų žvaigždžių, jūrų ežių. Buvo galima pasiskaityti įvairių faktų apie žuvis ir jūrų gyvūnus. Įspūdingas ir 18 metrų ilgio akrilo tunelis, leidžiantis pažinti jūros povandeninį pasaulį. Virš mūsų galvų plaukiojo didžiuliai eršketai. Jie į Klaipėdą atvežti prieš 15 metų iš Volgos žiočių ir dabar siekia beveik 2 metrų ilgį. Poternose ir kazematuose po tvirtovės pylimais įrengta Lietuvos laivybos istorijos ekspozicija, ant pylimų, buvusiose pabūklų aikštelėse, eksponuojama senovinių ir šiuolaikinių inkarų kolekcija. Viską pamatyti buvo tikrai labai įdomu.

Jūrų liūtų pasirodymas delfinariume
Jūrų liūtų pasirodymas delfinariume

Gaila, kad nespėjome laiku atvykti ir nematėme delfinų pasirodymo, bet pamatėme kaliforninių jūrų liūtų pasirodymą. Pora jūrų liūtų ir prajuokino, ir nustebino savo įgūdžiais, taip pat linksmais ,,atsikalbinėjimais“, dainomis bei pamokymais neteršti gamtos. Mūsų klasės draugams, ko gero, didžiausią įspūdį paliko šis pasirodymas ir žaismingi gyvūnai.

Pasibaigus kaliforninių jūrų liūtų pasirodymui, nuėjome prie smėlėtos, saulėtos rudeninės jūros, kur atsikvėpėme, pailsėjome. Pajūryje radome daug medūzų, kurias nebijodami ėmėme į delnus. Pasidžiaugę įspūdingu vaizdu, važiavome toliau.

Kelias iki Nidos tolokas, todėl, kad kelionė neprailgtų, gidė mums pasakojo daug įdomių dalykų apie pravažiuojamas vietoves. Išgirdome ir padavimą apie Kuršių neriją, į kurią traukia poilsiautojai iš viso pasaulio. Kaip kilo Neringos pavadinimas. Pirmiausia sustojome pažiūrėti ,,Vaiduoklių miško“ – kormoranų ir pilkųjų garnių kolonijos. Tai šių paukščių perėjimo vietos. Medžiai, pilni lizdų, stovi pliki ir išskėtę į šonus šakas, lyg rankas. Tačiau baisu visai nebuvo, labiau liūdino vaizdas, sukurtas kormoranų, kurie pridergia ten, kur nereikia. Bet nėra jau taip blogai, nes gidė sakė, kad kėkštai sėja Nidą ąžuolo gilėmis ir gal jau po kokių penkiasdešimt metų džiaugsimės ąžuolų giriomis visoje Nidoje! Važiuodami matėme ir mirusias kopas. Jos tikrai atrodo įspūdingai lyg apsamanoję kalnai.

Parnidžio kopa. Prieš vėją
Parnidžio kopa. Prieš vėją

Nidoje aplankėme rašytojo, Nobelio premijos laureato, Tomo Mano vasarnamį, kuriame jis džiaugėsi savo gyvenimu čia, Lietuvoje, Nidoje. Pasižvalgę, pasigrožėję atsiveriančiais vaizdais nuo Uošvės kalno, važiavome toliau. Pabuvojome prie unikalaus gamtos paminklo, įtraukto į UNESCO vertybių sąrašą – 52 m aukščio Parnidžio kopos. Parnidžio kopos viršūnėje įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Grobšto gamtos rezervate esančių pustomų kopų vaizdas, matosi Nidos gyvenvietės panorama ir vakaruose banguojanti Baltijos jūra. Ant Parnidžio kopos viršūnės stovi akmeninis Saulės laikrodis, pagal krentančio šešėlio kryptį ir ilgį, rodantis tikslų astronominį laiką. Įdomu tai, kad Kuršių nerija yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saulė teka ir leidžiasi ant vandens paviršiaus.

Grįžę į Klaipėdą, trumpai pasivaikščiojome po senamiestį, kur galėjome pasigrožėti tik Klaipėdos kraštui būdingais statiniais, nusipirkome gintarinių suvenyrų.

Po ilgos ir įtemptos dienos užsukome užkąsti, nusipirkti lauktuvių ir patraukėme namo. Juk kelias tikrai labai tolimas. Namus pasiekėme labai vėlai. Nors ir pavargome, keliauti buvo verta.

Deimilė Pivoriūnaitė,
Augustinas Liorentas, 
7 klasės mokiniai

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Kas save niekina, tas vis tiek gerbia save kaip niekintoją."
F. Nyčė

Orai