Prie elniažuvės
Prie elniažuvės

Ekskursija po Zarasus prasidėjo nuo Elnežuvės, tai yra skulptūros, skirtos Zarasų miesto 500 metų jubiliejui įamžinti. Klasės auklėtoja papasakojo miesto istoriją, jo vardo kilmę. Mūsų krašto kalbininkas Kazimieras Būga išaiškino, kad Zarasai yra iš sėlių kalbos atėjęs vietovardis, kuris prigijo tarp vietos gyventojų ir nuo 1929 m. tapo oficialiu miesto vardu.

Pasitinka kiškutis
Pasitinka kiškutis

Mes ėjome Sėlių aikšte, į kurią sueina visos radialinės gatvės. Tai vienintelis tokios formos miesto planas Lietuvoje tarp XIX a. taip vadinamų rusų miestų pavyzdžiu planuotų vietovių. Sustojome prie paminklo gydytojui Dominykui Bukontui, apžiūrėjome Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, aplankėme ilgamečio Dusetų kunigo kanauninko Gedimino Šukio kapą ir patraukėme prie apžvalgos rato. Žvarbus vėjas netrukdė moksleiviams po kelis kartus perbėgti apžvalgos ratu, skulptūrų parku, įsiamžinti nuotraukoje, iš vienos pusės grožėtis ežeru, iš kitos – vaizdu į Zarasų krašto muziejų.

Prie bibliotekos durų mus pasitiko kiškutis, pavaišino morkytėmis ir tęsė mūsų ekskursiją po bibliotekos patalpas. Sugriuvę ant sėdmaišių, išklausėme top penketuko pasaką – „Pūkis karalius“, paskui ją aptarėme. Toliau mūsų laukė linksmoji dalis: šokome, žiūrėjome per 3D akinius, važiavome dviračiu, grožėdamiesi pasirinktais gamtovaizdžiais, žaidėme kompiuterinius žaidimus.

Ekskursijos pabaigoje dar trumpai susipažinome su Zaraso ežero Didžiąja sala. Grįžom namo pavargę, bet su gera nuotaika, dainuodami. Mūsų dar laukė namų darbai – reikėjo išnagrinėti, kokias geometrines figūras primena bažnyčios pastatas, apskaičiuoti kelionės laiką, maršruto ilgį bei greitį.

Gabija Velykytė,
5 klasės mokinė

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Kultūra ir išorinis blizgesys – visiškai skirtingi dalykai."
R. V. Emersonas

Orai