Į pamokas
Į pamokas

Rudeniškai gražią spalio 8 dieną mes, aštuntokai, lydimi klasės auklėtojos Ilonos Šukienės ir lietuvių kalbos mokytojos Dainoros Rimdeikienės apsilankėme Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinėje – etnografinėje sodyboje. Šis muziejus įsikūręs Utenos savivaldybės Juknėnų kaime, gražiai pavadintoji Žaliaduonių gatvėje.

Daraktorių mokykloje
Daraktorių mokykloje

Mus pasitiko muziejaus vadovė Rimanta Gaidienė. Į klasę klėtelėje buvom pakviesti autentišku Motiejaus Miškinio varpeliu. Buvom nustebinti, gavę medines dėžutes – anų laikų kuprines. Pamoka buvo ne įprasta, šiandieninė, bet spaudos draudimo Lietuvoje laikotarpio. Vadinamoje „Daraktorinėje mokykloje“ pasimeldę kreida rašėme grifelinėse lentelėse, žąsies plunksna bandėme parašyti žodžius lapuose, skaitėme „graždankos“ tekstus. Ne visiems pavyko įveikti bent sakinį. Susipažinom su to meto vaikų drausminimo priemonėmis – rykšte ir liniuote. Pamoką žvakių šviesoje baigėme padėkos malda.

Pravėrę senovines klėtelės duris, patekome į A. ir M. Miškinių memorialinę ekspoziciją. Apžiūrėjome šeimos nuotraukas, dokumentus, jų asmeninius daiktus. 

Sužinojome, kad Motiejus Miškinis buvo garsus to meto šviesuolis – literatūrologas, vertėjas. Jis studijavo Maskvos universitete, bet studijas sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Baigęs Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakultetą, jis mokytojavo Kaune, vėliau gimtajame kaime, taip pat vertė užsienio autorių knygas.

Talkininkai
Talkininkai

Antanas Miškinis –  garsus Lietuvos poetas, publicistas, prozininkas. Studijavęs  lituanistiką Vytauto Didžioji universitete.  Žinomos jo lyrikos knygos „Balta paukštė“, „Varnos prie plento“, „Keturi miestai“, taip pat garsus eilėraščių ciklas „Psalmės“, kurį rašė būdamas tremtyje Sibire. Gimtojo kaimo žmonių gyvenimą, senuosius papročius poetas aprašė prozos knygoje „Žaliaduonių gegužė“.

Muziejaus vadovė mums padeklamavo keletą poeto eilėraščių, pasiūlė plačiau susipažinti su jo kūryba. Svetingai pakvietusi į didįjį kambarį, apstatytą autentiškais senoviniais baldais, sodybos šeimininkė mus pavaišino arbata ir sausainiais. Atsidėkodami už vaišes pasisiūlėm patalkinti – išgrėbti lapus dideliame sodybos kieme. Džiaugėmės turėdami progą ne tik padirbėti, bet ir pasisupti sūpynėse, pasigrožėti medžio skulptūromis.

Esam dėkingi muziejininkei Rimantai Gaidienei už nuostabų laiką kartu, užburiančius pasakojimus ir nuoširdumą. Į šią sodybą mes tikrai atvažiuosim dar ne kartą.

Gabrielė Grižaitė, 8 kl.

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė atsiranda tuomet, kai ne tik įstengi pakelti kančią, bet ir jos nevengi."
N. Gogolis

Orai