Klausomės įdomaus pasakojimo.
Klausomės įdomaus pasakojimo.

Baigiasi dar vieneri mokslo metai. Pavargę nuo sunkių mokslų mes, 8b klasės mokiniai ir auklėtoja, nusprendėme prasiblaškyti ir aplankyti Lietuvos šiaurės miestą – Biržus. Tad vieną lietingą birželio rytą (nors tokio ryto visai nesitikėjome), linksmai nusiteikę, susėdome į geltonąjį autobusiuką ir išvažiavome.

Gaminame popierių.
Gaminame popierių.

Pirmasis sustojimas – Biržų pilis, kurioje dabar įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Ten mūsų laukė įdomi edukacinė pamoka - „Senoji popieriaus gamyba“. Sunku įsivaizduoti gyvenimą be popieriaus. Per mokslo metus prirašome jo begales, o kiek dar šiaip sugadiname. Tad mums buvo labai įdomu sužinoti, kur ir kaip jis atsirado, kaip buvo gaminamas. Vadovė ir praskleidė šydą, dengiantį senosios popieriaus gamybos paslaptį. Išklausę įdomų pasakojimą, patys pradėjome daryti popierių ir trumpam tapome senovės amatininkais. Specialiomis formomis semdami skystą popieriaus masę, formavome popieriaus lakštus. Pamokėlės pabaigoje savo rankose laikėme pačių pasigamintą popieriaus lapą. Įsitikinome, kad tai tikrai nėra lengvas darbas. Ir, kaip sakė vadovė, seniau amatininkas, talkinant trims pagalbininkams, per dieną pagamindavo iki 100 tūkstančių lapų. Popieriaus gaminimas visiems labai patiko.

Gamyba baigta.
Gamyba baigta.

Po pamokos pasivaikščiojome po pilį, susipažinome su eksponatais, pasakojančiais krašto istoriją ir kultūrą. Grįžę į geltonąjį autobusiuką pasidalinome įspūdžiais. Labiausiai patiko senovinis muzikos instrumentas – klavesinas. Geroji prižiūrėtoja leido juo net pagroti, nors muziejuose eksponatų rankomis liesti negalima. Pilyje buvo labai daug įdomių ir dėmesį pritraukiančių eksponatų.

Prie Biržų pilies.
Prie Biržų pilies.

Kol pasidalinome įspūdžiais, net nepastebėjome, kaip atvykome prie Širvėnos ežero. Tai seniausias Lietuvoje dirbtinis ežeras, per kurį nutiestas 525 metrų pėsčiųjų tiltas. Širvėnos ežeras buvo suformuotas 1575 m. užtvenkus dvi per Biržus tekančias upes ir saugojo tvirtovės bei miesto prieigas. Nepaisydami žvarboko vėjo, grožėdamiesi nuostabiais vaizdais iš miesto į Astravo dvarą patraukėme lieptu. Iš vadovės pasakojimo sužinojome, kad šis dvaras irgi priklausė Radvilų giminei, tik vėliau atiteko senai ir garbingai Lietuvos didikų Tiškevičių giminei. Vaizdas tikrai įspūdingas. Ties įėjimu puikuojasi liūtai. Nors dabar tai tik kopijos (originalai puošia Vytauto Didžiojo karo muziejaus pagrindinį įėjimą Kaune), bet garsiuosius Biržų liūtus grafas Jonas Tiškevičius užsisakė išlieti net Sankt Peterburge XIX a. viduryje. 1851 m. už statulų atgabenimą į Biržus grafas sumokėjo vežikui 79 rublius ir 10 kapeikų sidabru, be to, dar davė 3 rublių premiją. Jie simbolizuoja valdžią ir galybę. Dabar dvaro pastatuose įsikūręs lininių audinių fabrikas „Siūlas“.

Išvykos dalyviai.
Išvykos dalyviai.

„Karvės oloje“.
„Karvės oloje“.

Apžiūrėję Astravo dvarą, važiavome prie garsiųjų smegduobių. Kirkilų kaime pamatėme garsiuosius karstinius ežerėlius. Čia saugomos karstinės įgriuvos, vietos gyventojų dar vadinamos tiesiog duobėmis. Dauguma šių duobių virtusios tarpusavyje susijungusiais ežerais ir pelkėmis. Senoliai pasakoja apie prasmegusias trobas, žemių prarytus galvijus. Įgriuvose dingsta upeliai, o kitur jos, užpildytos vandens, sudaro nedidelius ežerėlius. Vėliau važiavome prie Karajimiškių kaime esančios Lapės duobės, tokiu vardu pavadintos todėl, kad joje esančiuose urvuose gyvena lapės. Mat, ji visą laiką sausa. Ir pavasarį, tirpstant susikaupusiam sniegui, vanduo neužsistovi. Apžiūrėjome ir Lietuvoje vienintelę natūralią gamtinę šachtą – Karvės olą. Pasakojama, kad dabartinėje įgriuvos vietoje kažkada yra prasmegusi karvė, o prie uolos likęs tik grandinės galas (nuo šio įvykio, girdi, ir dabartinis giliosios karstinės įgriuvos pavadinimas kildinamas). Be to, kalbama, jog į Karvės olą sumesdavo nugaišusias Mantagailiškio dvaro karves. Jos gylis 12 metrų. Įgriuvos dugne yra ertmė, iš kurios atsišakoja 5 urvai, vienas iš jų – Rupūžės ola sudaro požeminį 1,5 m. gylio ežerėlį. Nusileisti žemyn 12 metrų galima laipteliais, o dugne tvyro pastovi temperatūra – apie penkis laipsnius šilumos net vasarą.

Ši kelionė mums labai patiko, nes pirmąkart gaminome popierių, pamatėme nuostabią Biržų pilį, smegduobes ir didžiausią Lietuvoje dirbtinį Širvėnos ežerą. Po įdomios dienos, su daugybe įspūdžių grįžome namo. Už įdomią kelionę esame dėkingi klasės auklėtojai Alfunei Deresevičiūtei.

Domantė Slapšinskė ir Liveta Sinkevičiūtė,
8b klasės mokinės.

Nuotraukos Dainoros Biliūnaitės.

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti."
Napoleonas

Orai