Mūsų asociacijos
Mūsų asociacijos

Visi mokykloje mokomės apie praeitį. Kai kuriems tai patinka, kai kuriems ne. Istorijos gerbėjams įdomi istorija savo faktais, tiksliomis datomis, žmonių gyvenimo būdu, prietaisais. Kadangi didžiajai mūsų klasės daliai patinka istorija, turėjome paskaitą apie prietaisą, be kurio šiais laikais nelabai ir išgyventume – laikrodį.

Laikrodžių atsiradimo labirintai
Laikrodžių atsiradimo labirintai

Laikrodis, daugelio manymu, paprasčiausias prietaisas laikui matuoti. Ar pagalvojote, kas būtų, jei bent dienai dingtų laikrodis? Būtume visiškai pasimetę, nežinotume pamokų laiko, suaugę nežinotų darbo laiko, žodžiu, būtų tikrai nelengva. Įdomu, ar daug kas žino šio prietaiso atsiradimo istoriją? Koks buvo pirmasis laikrodis? Asmeniškai aš daug tikrai nežinojau. Nežinojau, nei koks buvo pirmasis laikrodis, nei antrasis, nei kaip jie veikė. O į šiuos ir kitus klausimus mums, aštuntokams, atsakė ekskursijos gidė Agnė Jonikaitė, pakvietusi pakeliauti laiko labirintais po Laikrodžių muziejų ir sužinoti, kokias paslaptis slepia muziejaus ekspozicijos, kaip saulė, vanduo, net ugnis gelbsti matuojant laiką, kokie laiko skaičiavimo įrengimai nuo seniausių laikų lydi žmogų jo gyvenimo kelionėje.

Taigi mes atsidūrėme Klaipėdos laikrodžių muziejuje, kuris buvo įkurtas 1984 m. Tai vienas iš retesnių muziejų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kur eksponuojami senovinių kalendorių, saulės, vandens, ugnies, smėlio laikrodžių originalai, modeliai ir kopijos-rekonstrukcijos, XVII–XX a. mechaninių laikrodžių originalai. Gidė Agnė pasakojo ir demonstravo pirmuosius laikrodžius.

Rąsto formos laikrodis
Rąsto formos laikrodis

Drąsiai galiu teigti, jog po šios paskaitos tikrai nemažai sužinojau apie laikrodžius ir dabar tikrai turėsiu ką papasakoti. Pirmasis išradimas, susijęs su laiko matavimu, buvo visai ne laikrodis, o kalendorius. Antrasis laiko matuoklis jau buvo laikrodis. Aišku, ne mechaninis, o saulės. Jis buvo išrastas III–II tūkst. pr. Kr. Veikė jis labai paprastai – pagal saulę ir šešėlį. Arba į smėlį įbestos lazdos, arba paties žmogaus šešėlio ilgis. Valandos buvo matuojamos pėdomis. Prieš 5 tūkst. metų Egipto žyniai sukūrė saulės laikrodį obeliską, kuriuo matavo laiką pagal saulės šešėlio kryptį. Trečiasis – ištekančio vandens laikrodis, kuris buvo vadinamas „klepsidra“ (lotyniškai tai reiškia vogti vandenį) V a. pr. Kr. ištekančius vandens laikrodžius pradėjo naudoti graikai. Tokiam laikrodžiui pagaminti reikėjo dviejų puodynių. Vienoje buvo padaroma skylutė, o kita puodynė buvo pastatoma po pirmąja su skylute. Į pirmąją buvo pripilama vandens ir kol vanduo teka iš pirmosios į antrąją praeina valanda ar daugiau, priklausomai nuo tūrio. „Klepsidros“ buvo naudojamos teismuose.

Klepsidra
Klepsidra

Ketvirtasis laikrodis buvo ugnies, išrastas IX a. Jam reikėjo vaškinės žvakės, metalinių rutuliukų ir metalinės lėkštutės po žvake. Šis laikrodis buvo naudojamas labiau kaip žadintuvas. Liejant žvakes-laikrodžius į vašką vienodu atstumu būdavo įspraudžiami metaliniai rutuliukai. Kai žvakė nudega iki rutuliuko, šis nukrenta į lėkštutę, taip sukeldamas skardų garsą. Tokiu būdu buvo galima skaičiuoti valandas. Penktasis buvo mechaninis, išrastas XII–XIV a. Kaip jis veikia, manau, visi žinome. Ir tik XV a. buvo išrastas smėlio laikrodis. Apsilankę kitose salėse išgirdome ne vieną pasakojimą apie tai, kaip toliau tobulėjo laikrodžiai.

Labiausiai man įsiminė tai, kad, kaip žinome, dabar norint įgyti kokią profesiją universitete ar kolegijoje reikia studijuoti 3–4 metus, išskyrus mediciną. Anksčiau, kad taptum laikrodžių gamintoju, turėdavai mokytis net 7 metus! Ir tik tada, jei savo rankomis pagamini gerai veikiantį laikrodį, gauni laikrodžių specialisto laipsnį.

Ekskursija tikrai neprailgo, buvo naudinga. Kai istorijos pamokoje kalbėsime apie laikrodžius, tikrai daug ką žinosime. Klasės draugams irgi patiko, nebuvo nuobodu. Todėl dar kartelį sakau AČIŪ visos klasės vardu gidei už įdomų pasakojimą ir auklėtojai, kad vis tiek organizuoja ekskursijas, nors ir virtualias, kai išvykti niekur negalima.

Augustinas Liorentas, 8 klasė

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote."
Volteras

Orai