Jono Basanavičiaus gimtinė
Jono Basanavičiaus gimtinė

Taip vadinasi Lietuvos nacionalinio muziejaus siūloma edukacija 1-4 klasių vaikams apie „tautos patriarchu“ vadinamo Jono Basanavičiaus gyvenimą ir veiklą. Edukaciją vykdo Jono Basanavičiaus gimtinė-muziejus.

Pakalbėkime apie Joną Basanavičių
Pakalbėkime apie Joną Basanavičių

Kovo 5 dieną mūsų gimnazijos pradinukai virtualiai pateko į Ožkabalių kaime, Suvalkijoje, Jono Basanavičiaus gimtinę-muziejų. Mus pasitiko sodybos „šeimininkė“ – edukatorė Rasa. Pirmiausia ji paklausė vaikų, ką jie žino apie Joną Basanavičių. Vaikai žinojo, kad šis garbus žmogus buvo gydytojas, lietuvybės puoselėtojas, laikraščio „Aušra“ steigėjas ir redaktorius. Edukatorė praplėtė ir pagilino mokinukų žinias apie šią iškilią asmenybę, papasakodama apie Jono Basanavičiaus veiklą ir nuopelnus Lietuvai.

Link stubos
Link stubos

Po išsamaus pristatymo edukatorė Rasa pakvietė paviešėti pasiturinčių ūkininkų Jurgio ir Marės Basanavičių sodyboje. Sodyba atstatyta atgimimo laikotarpiu su XIX a. būdingais gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais. Sužinojome, kokie pastatai sudarė pasiturinčio Sūduvos krašto ūkininko vienkiemio sodybą. Buvo paminėta, kad iki šių dienų neišliko buvusi aliejinė, jauja ir pirtis.

„Kuknia“
„Kuknia“

Šioje sodyboje 1851 m. lapkričio 23 d. gimė pirmagimis sūnus Jonukas. Jonukas gimė labai silpnas, kaip pats vėliau pavadins „pusgyvis“. Vis tik po geros valandos vaikas atsigavęs ir tėvai nutarė, kad tokiam stebuklui įvykus sūnus turėtų tapti kunigu… Po dienos vaiką pakrikštijo duodami Jono vardą. Sužinojome, kad vaikystėje Jonukas buvo išdykęs vaikas. Mėgo ir visokiausias išdaigas. Skaityti ir rašyti Jonuką mokė kaimo daraktoriai. Būdamas 12 metų mokėjo tik gerai lietuviškai ir lenkiškai skaityti, rašyti ir elementarios aritmetikos. Vėliau mokėsi Lukšiuose, o gimnaziją puikiai – sidabro medaliu baigė Marijampolėje 1873 metais. Tėvai nuo pat Jono gimimo svajojo, kad Jonas papildys Seinų kunigų seminarijos klierikų gretas, tačiau paties Jono tai neviliojo. Jis sugebėjo pasipriešinti tėvams ir 1873 metais įstojo į Maskvos universiteto istorijos-filosofijos fakultetą. Po metų perėjo į medicinos fakultetą ir 1879 m. gavo gydytojo diplomą.

Kamaraitė
Kamaraitė

Papasakojusi apie Jono Basanavičiaus mokslus, edukatorė Rasa mus pakvietė grįstu sodybos keliuku „paėjėti“ į stubą. Pirmiausia pakliuvome į „kuknią“ – ten buvo matyti stalas, suolai. Vaikai buvo paprašyti atspėti, kuriose vietose prie stalo sėsdavo garbingi svečiai (kunigas ar kitas gerbiamas svečias), šeimininkas, šeimininkė, vyrai, moterys? Kaip vadinosi vieta, kur sodindavo garbingą svečią? Vaikams paspėliojus, buvo parodyta skaidrė, kaip iš tikrųjų sėsdavo prie stalo. Mažieji sužinojo, kad vieta arba kertė, kur sodindavo kunigą ar kitą svečią, buvo vadinama krikštasuole. Po pažinties su stalu vaikams buvo užminta mįslė: „Miške gimęs, miške augęs – į burną lenda. Kas?“ Vaikai lengvai atspėjo skaidrėje, pamatę užuominą – ant sienos tvarkingai sukabintus šaukštus. Buvo paaiškinta, kad kiekvienas šeiminykštis turėjo savo šaukštą, kurį pavalgęs ir nuplovęs ar nulaižęs turėdavo pakabinti į jam skirtą vietą. Vaikų buvo paprašyta atspėti, kaip vadinosi ir kokia paskirtis daikto, pažymėto rodykle. Nei mokiniai, nei mokytojos tokio namų apyvokos daikto nebuvo regėję… Mums buvo paaiškinta, kad tai skrudintuvas. Juo skrudindavo giles, iš kurių virdavo kavą. Dar buvo parodytas medinis ir molinis lauknešėliai, kuriuose maistą nešdavo laukuose dirbantiems bernams. Pasisvečiavę „kuknioje“, nukeliavome į kamaraitę. Ten pamatėme medinę lovą ir vaikai sužinojo, kad lovos senovėje buvo žymiai trumpesnės, nes žmonės būdavę žemesnio ūgio. Ir dar senovėje tikėta, kad miegoti reikia pusiau sėdomis, kad miegantis „Atrodytum kaip gyvas“ ir giltinė tavęs nepasiimtų. Pakeliavus po kitus pastatus buvo aprodyta ir daugiau prietaisų ir rakandų: „šliotė“ – dalgio galąstuvo įmautė, „battraukis“ – prietaisas „čebatams“ (auliniams vyriškiems batams) nusiauti, „šlioba“ – suolas priemenėje su atsidarančiu viršumi daiktams sudėti ir kt. Daugiau dėmesio buvo skiriama kraičio skryniai. Vaikų buvo klausiama, kas buvo dedama į kraičio skrynią ir kokia jos paskirtis? Trečiokai ir ketvirtokai puikiai „susidorojo“ su šiuo klausimu ir teisingai atsakė.

Baigiantis edukacijai vyko refleksija, vaikai gavo užduočių, pakartojo sodybos pastatų pavadinimus ir gavo užduotį nupiešti piešinį Ką Jonas Basanavičius matė pro vaikystės langus.

Mokinių piešiniai, skirti Jonui Basanavičiui ir kovo 11-osios šventei paminėti.

J. Kondrašovienė, pradinių klasių mokytoja.
Jono Basanavičiaus sodybos muziejaus fondų nuotraukos.

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti."
B. Spinoza

Orai