Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybinė šventė. Šiandien Lietuva 30-ąjį kartą pagerbė už šalies laisvę 1991-ųjų sausį žuvusiųjų atminimą, prisiminė tuos, kurie ant tėvynės laisvės aukuro paaukojo brangiausia, ką jie turėjo – savo gyvybes.

Deja, bet šiuo sunkiu laikotarpiu, esant karantinui, negalėjome visi kartu paminėti šios šventės gyvai mokyklose, miestų aikštėse, tačiau visi Lietuvos žmonės buvo kviečiami pagerbti Laisvės gynėjus saugiai namuose, uždegant žvakutes jų atminimui.

Gimnazijos mokiniai ir mokytojai prisijungė prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Tie, kurie nepramiegojo, 8 valandą ryte uždegė žvakutes languose, o pirmos pamokos pradžioje keletą minučių skyrė šiems įvykiams prisiminti. Juk tai diena, kuri mokė ir mokys, kaip Laisvę reikia ginti. Diena, giliai įsirėžusi į kiekvieno lietuvio atmintį. Kasmet vis iš naujo prisimename tuos svarbius mūsų tautai įvykius, su jauduliu žvelgiame į jau istoriniais tapusius televizijos kadrus, kuriuose šmėkščioja įtūžę kareiviai, užsimoję ant beginklio žmogaus, išdrįsusio pastoti jam kelią. Matome karinę techniką, bandančią sutriuškinti viltį, matome minią žmonių, įveikusių baimę ir apgynusių laisvę. Štai keletas mokinių minčių apie nuotolinį Sausio 13-osios paminėjimą:

Apie tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą, kurį parodė tos dienos įvykiai, mums pasakojo lietuvių kalbos mokytoja. Ji priminė, kad apginta laisvė pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Beginkliai žmonės, suvažiavę iš visos Lietuvos, dainuodami patriotines dainas ir degdami meile Tėvynei, drąsiai stojo prieš geležinį priešą. Ji ragino nepamiršti, kad žmonės, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gyvena šalia ir yra mūsų seneliai, tėvai, artimieji. Taip pat labai trumpai priminė legendą apie neužmirštuolę. Mes sužinojome, kodėl ji tapo šios dienos simboliu.

7 kl. mokiniai

Sausio 13-ąją šiemet minėjome kitaip nei anksčiau – apie šį žiaurų įvykį pasakojo ten buvęs Zarasų raj. savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. Tai buvo išskirtinė galimybė sužinoti, kaip klostėsi įvykiai iš pirmų lūpų, buvo tikrai įdomu. Dar įdomiau buvo klausytis pasakojimo ir įsivaizduoti žmonių nuotaiką. Labiausiai nustebino tai, kad kitos šalys apie šią ataką sužinojo tik po kelių dienų, kai kurios nenorėjo pripažinti, kad Lietuva laisva.

8 kl. mokiniai

Šiandien, trečiadienį, apie tai mokytoja mums tarė kelis žodžius, prisiminėme visus žmones tą dieną budėjusius prie televizijos bokšto, sužeistuosius ir keturiolika tų, kurie dėl mūsų Lietuvos laisvės paaukojo savo gyvybę. Už tai mes esam labai dėkingi, pagerbėme juos tylos minute, bent taip padėkokdami už turimą laisvę ir ateitį.

Ig kl. mokiniai

Šiandien prirašyta daug straipsnių, išleista nemažai knygų, kuriose pasakojama apie tų metų įvykius. Mes, jaunoji karta, privalome siekti išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“, – rašė Just. Marcinkevičius.

Aida Novatorovaitė, IIg kl.

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote."
Volteras

Orai