Mažieji renginio dalyviai
Mažieji renginio dalyviai

Sausio 25-oji yra svarbi žiemos data. Ji nuo seno laikoma Pusiaužiemiu. Šią dieną pranašaujama, kokia bus likusi žiema ir ar greitai sulauksime pavasario. Gan daug kas apie šitą dieną gali būti nieko negirdėję. Tai diena, kai pusę žiemos jau praėjo. Dar ši diena vadinama Kirmių diena.

Liaudies tikėjimai aiškiai rodo šį kalendoriaus tašką buvus virsmo į naują būseną tašku. Buvo manoma, kad šią dieną gyvatės (kirmėlės, žalčiai) atgyja ir iš girių šliaužia į namus krikštyti (paragauti) valgių. Užtat kai kur ši diena dar vadinama Kirmėline, Kirmių diena ir Krikštais. Dar kiti senoviniai šventės pavadinimai – Kumeliuko krikštynos. Sakoma, kad šią dieną Barsukas išlenda iš savo urvo ir eina pasivaikščioti. Kiti sako, kad mieganti meška apsiverčia kitu šonu. Kadangi meškos Lietuvoje išnyko dar XIX a. pabaigoje, tad mešką pakeitė barsukas.

Trečiokų ir ketvirtokų kūrybinė užduotis
Trečiokų ir ketvirtokų kūrybinė užduotis

Pradinių klasių mokiniai buvo pakviesti į skaityklą susipažinti, kas yra tas Pusiaužiemis. Buvo parengtos įdomios skaidrės. Mokytojos supažindino su papročiais, tradicijomis ir spėjimais. Jei šviečia saulė, barsukas išlenda apsidairyti, išsigąsta savo šešėlio ir sprunka į olą slėptis. Tai reiškia, žiema greitai baigsis. Jeigu apsiniaukę, barsukas pavaikšto po mišką ir grįžęs kietai įminga, tada pavasario teks ilgai palūkėti. Mūsų protėviai pagal tai spręsdavo apie ateinančius metus. Sakydavo, koks oras tą dieną popiet, tokia bus ir antroji žiemos pusė. Jeigu diena saulėta, reiškia vasara bus graži, o metai geri. Jei daug sniego ant stogo, šieno ateinančiais metais bus daug. Arba jei vakare įsiplieks žarijos, bus gan šalta, o krituliai tą dieną lemia prastą javų derlių. Taip pat papasakojo ir apie to meto tradicijas, kad grįžę vaikai tuos mažus darbelius galėtų nuveikti: papurtyti obelis, kad greičiau ateitų pavasaris ar pastuksenti į avilius ir pažiūrėti, ar dar yra bitučių. Senovėje tą dieną buvo žadinami troboje laikomi žalčiai ir kviečiami prie vaišių stalo, kad visų valgių paragautų ir palaimintų naujų metų darbus ir jų vaisius. Na, aišku, buvo ir draudžiamų tai dienai dalykų: verpti ir karšti vilnas, kad nesukandžiotų kirvarpos. Dzūkai nevalgydavo bulvių, kad vasarą jos nekirmytų. Nevalia vežti iš miško malkų, nes į kiemą iš miško gyvačių gali prišliaužti.

Užduotis „Meškute, verskis!“
Užduotis „Meškute, verskis!“

Supažindinus su tokia įdomia medžiaga, reikia patikrinti, ar mokiniai viską įsidėmėjo. Tada ekrane pasirodė įvairūs klausimai. „Kokia pusiaužiemio data? Ką šią dieną veikia meška? Ką reiškia posakis: „Diena pailgėja per avinuko šuolį.“ Buvo ne tik paprastų klausimų, bet ir mįslių su posakiais. Sakykime – „Juodas nedažytas, margas nerašytas. Kas?“ Vaikai, teisingai atsakę į klausimą ar įminę mįslę, džiaugėsi gavę po saldainį. Po įdomių mįslių ir saldainių, mokiniai gavo lapus ir išbėgo piešti. Žinoma, vieni piešė miegančią mešką, kiti – barsuką, dar kiti – bičių avilius žiemą.

Buvo įdomu, smagu ir naudinga.

Lina Abramavičiūtė, 8 kl.
Nuotr. Jolantos Kondrašovienės

 

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Tiesą sakant, tik nedaugelis gyvena šiandien. Dauguma rengiasi gyventi vėliau."
Dž. Sviftas

Orai