Meninė kompozicija
Meninė kompozicija

Gruodžio 6 diena Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijai nebuvo eilinė. Vyresniųjų klasių mokiniai, mokytojai ir darbuotojai susirinko į kultūros centrą – Dusetų dailės galeriją, kur vyko mokslinė konferencija „Gyvu žodžiu pamokyti“, skirta kalbininko Kazimiero Būgos 140-osioms gimimo metinėms.

Dainuoja Goda ir Gabija
Dainuoja Goda ir Gabija

Renginį pradėjo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui bei šios konferencijos sumanytoja Vanda Normantienė. Pasveikinusi visus, pristatė garbingus svečius iš Vilniaus universiteto bei VDU švietimo akademijos. Konferencija pradėta abiturientų kurtu trumpametražiu filmu apie profesoriaus atminimo įamžinimą Dusetų apylinkėse. Taip pat visi galėjo pasimėgauti smagia, žaisminga mokinių menine kompozicija „Žodžio kelias“, Uršulės Krikščionaitytės bei merginų dueto Gabijos Malažinskaitės ir Godos Kazlaitės atliekamomis dainomis.

Pirmoji konferencijos pranešėja – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorė, hab. daktarė Regina Koženiauskienė. Profesorė neslėpė džiaugsmo matydama, kiek daug kūrybingų ir talentingų žmonių yra ne tik kilę iš Dusetų, bet dar auga ir ruošiasi išeiti į platųjį pasaulį būtent iš šio krašto. „Dusetos – nedidelis paukščio lizdas, bet tiek daug gabių paukštelių“ – kalbėjo R. Koženiauskienė. Ji pasakojo 1616 m. įsteigtą Kražių kolegiją, kuri tapo visos Žemaitijos kultūros centru. Įdomu buvo klausytis apie XVII a. jaunųjų iškalbos lyderių varžybas, (tuo metu tai buvo privalomoji retorikos įskaitos dalis), supažindino su epigramomis. Sužinojome, kad Kražiuose buvo labai stipri retorikos dėstymo tradicija, glaudžiai jungianti teorines žinias ir praktinius įgūdžius. Tai, ką studentai išgirsdavo ir išmokdavo per paskaitas, vėliau tas žinias jie turėdavo panaudoti kurdami savarankiškus prozos ir įvairiausių poezijos žanrų kūrinius. Profesorė cituotos epigramos liudija apie Kražių kolegijos studentų, jėzuitų ir pasauliečių, ir jų profesorių poetikos bei retorikos taisyklių išmanymą bei  rodo kūrinių aukštą meninį lygį.

Profesorė R. Koženiauskienė
Profesorė R. Koženiauskienė

Antroji tema buvo „Mąstau, vadinasi kalbu, arba kaip tapti iškalbos lyderiu“. Pranešėja – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja, docentė, m. daktarė Lina Murinienė. Docentė aiškino, jog geros kalbos pagrindinis faktorius yra pati tema. Tai, ką turi papasakoti, apie ką kalbi. Tik po to eina balso intonacija, mimikos ar žmogaus kūno kalba. Svarbiausios iškalbos lyderio savybės: bendroji erudicija, kalbinė kompetencija, etikos ir moralės nuostatos, charizma. Vadinasi, kalbantysis turi būti išsilavinęs, suprasti, apie ką šneka, žinoti, apie ką, kada ir kaip galima ir negalima juokauti. L. Murinienė visiems linkėjo lavinti gebėjimą pasakoti, reikšti mintis, dažniau padėti mobiliukus į šoną, skaityti, keliauti, semtis žinių ir bendrauti žiūrint vienas kitam į akis.

Trečiojo pranešimo lektorė VDU švietimo akademijos  profesorė Regina Rinkauskienė supažindino su tikrąja gimtąja kalba – tarme bei jos likimu. 2011 – 2014 metais buvo vykdomas tarmių tyrimas. Jo dėka dabar žinome, kiek procentų tarmių punktų yra gyvybingi ar išnykę. Natūralu, jog dabar, XXI amžiuje, vis rečiau girdime kalbant tarmiškai, bet tiesa ta, jog nuo tarmės nepabėgsime. Ji daug tvirčiau įsirėžusi į atmintį nei bendrinė lietuvių kalba. Net jaunimas iš mažesnių regionų, kur galėdavo svečiuotis pas senelius, klausytis tarmiškų žodžių nuo vaikystės, nors  ir stengiasi slėpti tarmę, ją pavartoja netyčia, nepajausdami. Todėl ir rezultatai įvairūs. Jaunoji karta, užaugusi didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir nesilankiusi kaime, tarmę vertina kitaip nei tie, kurie arba gyveno mažesniuose regionuose, arba turėjo ten gyvenančius senelius. Taip pat galime pasidžiaugti, jog net 62 procentai uteniškių punktų yra gyvybingi, o visai sunykę tik 3 procentai. Šio projekto metu taip pat surinktas garso įrašų archyvas, kurį galime rasti www.tarmes.lt.

Svečiai su lituanistėmis
Svečiai su lituanistėmis

Dar vienas konferencijos pranešėjas Alius Avčininkas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros jaunesnysis asistentas, doktorantas. Jis taip pat dėsto  lietuvių kalbą Užupio gimnazijoje. Nors mokytojas  šiemet abiturientų neturi, gimnazijos mokiniams noriai dalino patarimus, kaip pasiruošti viešajai kalbai, kokios yra interpretacijos galimybės. A. Avčininkas supažindino su kalbėjimo vertinimo kriterijais, jų samprata, rūšimis bei struktūra. Vienas svarbiausių punktų – teksto planavimas. Viena didžiausių klaidų ruošiantis viešajam kalbėjimui –  tai kalbos kalimas. Taip kalbantysis pasidaro meškos paslaugą: pamiršta kelis žodžius ir nebegali toliau tęsti iškaltos kalbos. Turėdamas sudėtinį kalbos planą, kalbantysis turi mažiau šansų pasimesti, nukrypti nuo temos. Doktorantas interpretavo ir filmą „Mirusių poetų draugija“ bei lotynišką aforizmą „carpe diem“, ne tik susiedamas juos su programiniais kūriniais, bet ir skatindamas gyventi šia diena, suprasti momento laikinumą bei trapumą.

Dar kartą tariame ačiū konferencijos pranešėjams. Neabejoju, jog naujos žinios, informacija, patarimai bus naudingi ne tik mokiniams, bet ir visiems dalyvavusiems. Taip pat dėkojame mokytojoms, be kurių šis renginys nebūtų įvykęs, pasirodžiusiems mokiniams, Dusetų kultūros centrui bei renginio rėmėjams – Zarasų rajono tarybos nariui Aurelijui Baniui bei UAB Vasaknos direktoriui Algirdui Šiukščiui. Džiaugiamės, jog, profesorės Reginos Koženiauskienės žodžiais sakant, turime kalbininką Kazimierą Būgą – Dusetų Stradivarijų, ir šią dieną, suteikusią galimybę mus, dusetiškius,  gyvu žodžiu pamokyti.

Greta Stankevičiūtė, IVg klasė.
Nuotr. Vilijos Visockienės

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Net užimdamas aukštą padėtį gyvenime, elkis su visais kaip su lygiais."
Menandras

Orai