Knygos ir lėlės
Knygos ir lėlės

„Literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti”, – yra sakęs rašytojas Juozas Grušas.

Prieš pradedant susitikimą
Prieš pradedant susitikimą

Įgyvendindami projekto „Kokybės krepšelis“ veiklos planą gimnazijos lituanistai 5-6 klasių mokiniams pamoką pravesti pakvietė rašytoją Ignę Zaramabaitę, mūsų mokiniams puikiai pažįstamą, nes daugelis yra skaitęs jos knygas. Tai kūriniai, kurie nepalieka abejingų, kiekvienoje knygoje atrandame kažką naują ir dar neskaitytą. Rašytoja kasdien užkariauja vis daugiau skaitytojų širdžių. Ignė Zarambaitė savo biografijos istoriją papildo ypatinga meile įvairiai literatūrai ir skirtingų žanrų knygoms. Turbūt todėl kūriniai stebina įdomiu stilistikos perteikimu, išskirtiniais pastebėjimais ir nuoširdžiu prisilietimu prie skaitytojo pasąmonės. Kūryboje juntamas lengvumas, profesionalumas, apgalvotos detalės. Ne visiems autoriams tai pavyksta! Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su rašytoja ir sužinoti, kad į literatūrą Ignė Zarambaitė įžengė 2015 m., kai antrajame Nacionaliniame vaikų literatūros konkurse su pasaka „Emilio laiškas“ laimėjo geriausio metų debiuto nominaciją. 2016 m. pasirodė antroji autorės knyga „Skudurinukė“, 2017 m. trečioji – „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, 2019 m. išleista ketvirtoji knyga „Stebuklingi senelio batai“ tapo „Metų knygos rinkimai“ nugalėtoja literatūros vaikams kategorijoje, o paugliams skirta knyga „Juodavandeniai“ šiemet dalyvauja „Metų knygos rinkimiuose“.

Štai ką po susitikimo rašo mokiniai, kas liko jų atmintyje.

Ieva Laučiūtė, 5 klasė: „Susitikimo metu rašytoja pasakojo apie savo pomėgį rašyti ir kvietė visus, kad ir kaip sunku bebūtų, visada bandyti rašyti, kurti. Autorė pasakojo apie savo knygą „Stebuklingi senelio batai“. Idėja knygai parašyti kilo iš jai tėčio paliktų pirmųjų futbolo batelių. Jai su tais bateliais visada sekėsi puikiai, juos avėjo tol, kol suplyšo, o pro tarpus pradėjo lįsti žolė. Tada autorė dar bandė juos klijuoti klijais, siūti vielutėmis, tačiau viskas ėjo šuniui ant uodegos.

Sužinojau, jog ji ne tik rašo knygas, bet ir piešia, gamina lėles. Viena iš jos lėlių – Enrikas, berniukas, kuris yra pradinuko vaiko dydžio. Taip pat parodė kitą lėlė Skudurinukę – mergaitę su pilkais rūbeliais. Pasirodo, kad lėlių vardai patys ateina į galvą, o visos lėlės turi charakterį. Susitikimas labai patiko, sužinojau daug įdomių dalykų, siūlyčiau ir kitiems perskaityti šią knygą ir pasidalinti įspūdžiais“.

Rašytojos sukurtos lėlės
Rašytojos sukurtos lėlės

Meda Kazlaitė, 5 klasė: „Rašytoja Ignė Zarambaitė vaikams papasakojo, kaip kilo mintis parašyti knygą „Stebuklingi senelio batai“. Idėja kilo bendraujant su savo artimu draugu Eriku. Vaikystėje autorė labai mėgo žaisti futbolą. Nors komandoje buvo tik berniukai ir nė vienos mergaitės, ji puikiai su jais sutarė. Bet gerai žaisti futbolą trukdė batai. Ji neturėjo gerų futbolo batų, o be jų labai gainiodama kamuolį slysdavo ir griūdavo ant žolės. Kartą mergaitei tėtis nupirko tikrus futbolo batus. Ji labai džiaugėsi šiais batais, juos mėgo ir nuolat su jais sportavo. Nuo tokio intensyvaus avėjimo jie pradėjo plyšti ir Ignė juos klijavo su visais galimais klijais. Tačiau nuo susidėvėjimo tai neišgelbėjo. Nors jinai nusipirko kitus batus ir toliau žaidė futbolą, tačiau šie pirmieji batai liko brangiausi. „Stebuklingi senelio batai“ – knyga yra apie berniuką Enriką ir kaip jis išgyveno senelio mirtį. Berniukas, radęs senelio batus, juos užsimovė ir nuo tos akimirkos prasidėjo stebuklai. Šuo pradėjo kalbėti, Enrikas pradėjo skraidyti. Berniuką užgriuvo nuotykių lavina. Jei ir tu nori sužinoti, kokius nuotykius jis patyrė, tai pulk skaityti šią knygą!“

Gabija Velykytė, 6 klasė: „Rašytoja Igne Zarambaitė mums pasakojo ne tik apie knygą, bet ir apie save. Sužinojau, kad ji kuria lėles, mėgsta futbolą, piešia. Turi net tris augintinius: du katinus ir balandį, kuriam taip pat davė vardą. Labai patiko, kai ji pasakojo apie knygą „Stebuklingi senelio batai“. Knygos veikėjas Enrikas šiek tiek turi panašumų su pačia rašytoja. Jai teko išgyventi tėčio netektį, o Enrikui – senelio. Ji, kaip ir Enrikas, turi stebuklingus batus. Berniukas – senelio, o rašytoja tėčio dovanotus pirmuosius futbolo batus. Kai buvo maža, ji labai mėgo žaisti futbolą, bet nelabai sekėsi. Kai gavo iš tėčio dovanų futbolo batus, jai pradėjo sektis geriau. Tiesiog skraidė. Nukeliavo net iki moterų futbolo A lygos. Tai buvo kaip talismanas, stebuklinga tėčio dovana. Senelis Rimantas panašus į jos tėtį Rimą – abu mėgo ką nors konstruoti, taisyti. Rašytoja taip pat mėgsta konstruoti. Vienas iš jos pomėgių – kurti lėles. Lėlės turi vardus, kaip ir kūrinių veikėjai. Lėlė vardu Enrikas yra knygos ,,Stebuklingi senelio batai“ veikėjas. Ūgis maždaug kaip pradinuko, todėl, kai veždavosi mašina į susitikimus su skaitytojais, turėdavo net prisegti saugos diržu. Dar yra sukūrusi lėlę Elzę iš „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, Uršulę iš „Skudurinukė“. Buvo įdomu klausytis jos pasakojimų. Išgirsti atsakymus į klausimus.“

Enrikas iš „Stebuklingi senelio batai“
Enrikas iš „Stebuklingi senelio batai“

Gabija Steponavičiūtė, 6 klasė: „Šiandien dalyvavome pamokoje, kurią vedė rašytoja Ignė Zarambaitė. Ji pristatė savo išleistas knygas vaikams ir paaugliams, bet daugiausiai kalbėjome apie knygą „Stebuklingi senelio batai“. Pasirodo, kad pagrindinio veikėjo Enriko senelis Rimantas ir rašytojos tėtis Rimas turėjo daug panašumų. Abu jie mirę. Berniukas labai ilgėjosi mirusio senelio, todėl prisiminimui pasiėmė batus. Rašytoja Ignė nuo tėčio gavo dovanų futbolo batus, kurie buvo jai labai svarbūs ir saugo juos iki šiol. Knygoje rašo apie sielvartą, liūdesį netekus artimo žmogaus. Tai, ką ji pati išgyveno netekusi tėčio, knygoje tą patį jaučia ir Enrikas, netekęs senelio.

Rašytoja pasakojo, kaip ji rašo knygas, kodėl veikėjų vardai yra būtent tokie, kokie yra. Įkvėpimas aplanko vėlai vakare, kai atsigula į lovą. Atrodo, kad idėjos pačios atkeliauja pas ją. Be knygų rašymo ji dar kuria lėles. Nemažai lėlių yra jos knygų veikėjai. Įdomu tai, kad tos lėlės turi net širdį. Yra sukūrusi lėlę Elzę iš knygos „Elzė ir senojo dvaro paslaptis“, Enriką iš „Stebuklingi senelio batai“ ir Uršulę iš „Skudurinukė“. Kaip tos lėlės atrodo, mes galėjome taip pat pamatyti Ignės pristatyme. Dar ji mus supažindino ir su savo augintiniais, kurie taip pat labai mėgsta bendrauti su jos kurtomis lėlėmis.

Man ši pamoka labai patiko, nes įdomu buvo išgirsi, kaip gimsta knygos, lėlės. Knygose ne visada pasakojami vien gražūs dalykai, bet galime rasti pasakojimų ir apie netektį, liūdesį, sielvartą. O viso šito tikrai netrūksta knygoje „Stebuklingi senelio batai“.

Aidas Čepėnas, 6 klasė: „Susitikimas su rašytoja patiko. Gerai, kad yra tokių gabių žmonių, kaip ši autorė. Ji ne tik rašo knygas, bet ir kuria lėles, duoda joms vardus. Labiausiai įsiminė lėlė vardu Enrikas ir pasakojimas apie šią lėlę. Enrikas yra knygos „Stebuklingi senelio batai“ veikėjas. Jis maždaug pradinuko ūgio. Jį rašytoja veždavosi ir į susitikimus su skaitytojais. Kai kelyje sustabdydavo policijos pareigūnai, pamatę keistą keleivį tiesiog nusišypsodavo. Taip pat linksmai sureaguodavo ir praeiviai. Susitikimas buvo labai naudingas, nes pradedi pažinti pačius rašytojus ir jų parašytas knygas.“

Rašytoja Ignė Zarambaitė įkvėpė vaikus skaityti, draugauti su knyga. Autorė linkėjo vaikams kasdienybėje pastebėti daug stebuklų ir jais pasidžiaugti. Žinoma, palinkėjo gero ir įdomaus skaitymo. Džiugu, kad susitikimo metu tarp rašytojos ir mokinių užsimezgė šiltas bendravimas.

Vanda Normantienė, lietuvių kalbos mokytoja.
Nuotr. mokytojos Dainoros Biliūnaitės

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Nepakanka turėti išminties, reikia mokėti ja naudotis."
Ciceronas

Orai