Kūrybininko duona... Vaida.
Kūrybininko duona... Vaida.

Jau du penktadienius iš eilės pamokose sulaukiame naujų mokytojų. Kas jie ir ko mokomės?

Kas yra kūryba? Kas yra kūrybiškumas? Kaip jį lavinti? Kaip išlaisvinti? Į šiuos klausimus atsakymus gavome (kovo 12 d.) pamokoje „Kūrybininko duona: kaip ją iškepti?“, kurią vedė VGTU Kūrybinių industrijų studijų programos magistrantė, šiuo metu Italijoje savanoriaujanti Vaida Krištaponytė. Pamokos pradžioje išsiaiškinome, kas yra kūryba. Kūrybos apibūdinimą galima rasti ir įvairiuose šaltiniuose, vadovėliuose, bet Vaidą labiau domino mūsų pačių nuomonė apie kūrybą. Kaip priklauso per kūrybiškumo pamoką, turėjome kuo kūrybiškiau trimis žodžiais apibūdinti žodį – kūryba. Klasės draugams kūryba siejosi su beprotybe, idėjomis, minčių laisve, žodžio laisve, daile, muzika ir t. t. Paskui žodžius turėjome sudėti į vieną sakinį. Atliekant užduotį prireikė nemažai laiko, nes sukurti apibūdinimą iš susigalvotų žodžių nėra labai paprasta. Turėjome perskaityti, kas kiekvienam yra kūryba. Labiausiai man patiko Vaidos apibūdinimas: Kūryba – beprotiškų idėjų paleidimas į laisvę. Po tokios mankštelės turėjome atlikti daugiau įvairių užduočių, kurios lavina kūrybiškumą: maišėm kūrybiškumo tešlą, minkėm, kildinom ir galų gale kepėm. Visos šios kepimo dalys buvo skirtos įvairioms užduotims atlikti, įsivertinti. O užduočių buvo įvairių. Tuščiame popieriaus lape reikėjo pripiešti taškelių. Juos sujungę gavome po kokią nors figūrą, kurią reikėjo įvardyti. Dar reikėjo nupiešti šešias figūras. Jos atrodė kaip nepabaigti piešinukai, todėl reikėjo kūrybiškai užbaigti. Vieniems išėjo žmonių būrys prie stalo, kitiems žmonių paplūdimys ir dar daug kitokių piešinukų, susijusių su būriu žmonių. Dar viena užduotis: ekranuose išvydome penkiakampę figūrą, man panašią į namuką. Reikėjo išvardyti, ką matome. Vieni matė šuns būdą, kaklaraiščio galą, voką, rodyklę, duris, knygos skirtuką ir dar daug kitokių, mums beveik kiekvieną dieną matomų dalykų. Ši užduotis buvo lengviausia. Galiausiai turėjome galvoti ir siūlyti idėjas, kurios pagerintų buvimą mokykloje. Pamokos pabaigoje gavome dar kelis gerus patarimus ateičiai. Geriausias, mano nuomone, buvo, jog nėra blogų idėjų, yra tik nesuprastos. Ir vietoj žodelio ne, geriau naudoti taip, bet...

Pamoka buvo išties naudinga, nes supratau, jog būtina lavinti kūrybiškumą. O ir kitiems klasės draugams patiko. Pavyzdžiui, Akvilei patiko tai, kad nereikėjo tik sėdėti ir klausytis, o patiems atlikti užduotėles. Dar patiko, kad Vaida visus drąsino, sakė, kad neteisingų atsakymų nėra, visus atsakymus priėmė, kiekvieną pagyrė. Edgarui labiausiai įsiminė atliekamos užduotys, nes tikrai ne dažnai svečiai mums kažką užduoda veikti. Tokie susitikimai yra naudingi, nes kartas nuo karto reikia lavinti savo kūrybinius įgūdžius. Jie mums tikrai padeda. Anot Marko, smagu, kad visada mus padrąsino, pasakė, kad šiandien nepadarysime klaidų ir nebūsime vertinami, kad būtų lengviau sakyti savas mintis ir nebijoti klysti. Šios edukacinės pamokėlės labai padeda, kad jaunimas nebijotų reikšti savo nuomonės. Deimilei labiausiai patiko kurti piešinį iš taškų bei galvoti idėjas, kurios pagerintų buvimą mokykloje. Įdomiausia, kai reikėjo parašyti kuo daugiau žodžių penkiakampei figūrai. Labiausiai įsiminė, kai pasakojo apie kūrybiškumo lavinimą: sugalvoti 10 pieštuko panaudojimo būdų, paskui dar 15 ir pan. Aivita iš pradžių abejojo, kaip galima kepti duoną nuotoliniu būdu. Bet, pasirodo, ta duona yra kiekvieno mūsų kūryba. Patiko Vaidos pasakojimas, kaip reikia ugdyti savo kūrybiškumą, kas yra ta kūryba ir nuo ko pradėti. Mus išmokė tokių paprastų pratimėlių kūrybingumo lavinimui. Vienas iš jų – paprasčiausi taškeliai ant lapo, kuriuos vėliau sujungę ir pripiešę prie jų trūkstamas daleles, pažiūrėję į tai kūrybiškai, kiekvienas sukūrėme kažkokį vaizdinį. Atrodo vaikiška, tačiau geriau pagalvojus, viskas prasideda nuo mažų dalykų ir jeigu vis mokysies, nenustosi praktikuotis, vėliau pasieksi savo tikslą. Buvo tikrai įdomu klausytis. Tadas sako gavęs dar vieną pamokėlę, kaip lavinti savo vaizduotę. Tai vienas įdomesnių užsiėmimų, kur buvome įtraukiami į veiklas, o ne tik klausėmės, ką pasakoja kiti. Labai smagu susipažinti su vis naujais žmonėmis.

***

Žygimantas Urbietis
Žygimantas Urbietis

Į klasės valandėlę (kovo 19 d.) pasikvietėme jau galbūt daug kam žinomą verslininką, jaunimo motyvatorių iš socialinių tinklų – Žygimantą Urbietį. Jaunimas jį labiau žino kaip YouTube tinklalaidės (podcast`o) „Urbietis“ įkūrėją ir vedėją. Jis laidose kalbasi su įžymiais žmonėmis apie jų praeitį, verslą, duoda patarimų jaunimui, pradedantiems verslininkams. Taip pat daug kam pažįstamas ir dėl keliamo turinio į Tik Tok.

Pradžioje pamokos buvo kiek nejauku, nes žmogus yra populiarus, žinomas, o štai mes su juo kalbamės, bendraujame, klausomės jo pasakojimo. Žygimantas Urbietis pasakojimą pradėjo nuo savo praeities. Gimė ir augo Šiauliuose, kur pragyveno iki dešimties metų. Kaip jis pats sakė, augo neturtingoje šeimoje, todėl reikėdavo kartais pasispausti, pavalgyti pigesnio maisto, neturėti naujesnio drabužio. Daug baimių ir skausmo patyrė savo šeimoje. Tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 8-eri. Mokykloje patyrė daug kvailų vaikiškų patyčių ir muštynių iš pavydo ar iš noro pasirodyti. Nuolatinis kabinėjimasis mokykloje, prasta situacija namuose, dažnas kraustymasis, mokyklų ir draugų keitimas (pakeitė net septynias mokyklas) – visa tai buvo jo kasdienybė. Taip pat tuo metu atrodė, kad neturėjo gero tėvo pavyzdžio, tačiau dabar suprato, kad tėvas išmokė naudingų pamokų, pvz., kaip nesielgti šeimoje ir kokiu tėvu nebūti. Žygimantas nuo pats mažens jautė aistrą futbolui. Jis buvo geriausias tarp savo amžiaus draugų mokykloje ir tarp vyresnių. 15 metų vienas išvažiavo gyventi į Kauną, kur žaidė už Nacionalinę futbolo akademiją. 15 metų jis sulaukė pasiūlymų žaisti užsienyje, ten jam būtų mokama daug daugiau, negu jis bet kada yra regėjęs. Bet atsitiko nelaimė. Jaunasis futbolininkas patyrė rimtą klubo traumą. Buvo sunku žiūrėti, kaip žaidžia bendraamžiai. Jis degė noru žaisti, bet fiziškai to daryti negalėjo. Futbolo klubai į Urbietį investavo net iki 100 000 eurų, kad tik jis pasveiktų. Išsigydė traumą tik būdamas beveik pilnametis, bet nebesulaukė pasiūlymų, buvo praradęs ir įgūdžius, todėl nusprendė futbolą pasilikti kaip hobį ir pradėti kurti verslą. Daryti tai, kas jam suteiks malonumą.

Šiuo metu 21-erių vaikinas turi tris verslus, kuria Podcast laidas, kalbina žinomus ar išskirtinio braižo žmones, su kuriais yra paliečiamos įvairiausios temos ir yra visiškai patenkintas tuo, ką daro. Po savo „sėkmės istorijos“ papasakojimo Žygimantas davė patarimų, kaip gyventi įdomiai, siekiant savo tikslų, ko nereiktų daryti, kad vėliau nesigailėtum. Pasidalijo ir penkiomis gyvenimo taisyklėmis, kurių jis laikosi, ir siūlė kiekvienam taip pat turėti savas taisykles ir jų laikytis. Svarbiausia, reikia nebijoti išeiti iš komforto zonos. Jei nori kažką pabandyti padaryti, bandyk! Jei nori užkalbinti merginą – užkalbink, jei nori išreikšti savo nuomonę – išreikšk. Tai yra svarbiausias jo patarimas, kurį, manau, dar tikrai ilgai atsiminsiu. Ne ką mažiau vertingi buvo patarimai, kaip išvengti patyčių, kaip reaguoti į jas. Dar pasakojo ir apie knygų skaitymo naudą. Ne visada mėgo skaityti knygas, bet atradęs jį dominančias nebeįsivaizduoja be jų savo gyvenimo. Knygų nauda tobulėjimui, savęs suradimui didžiulė. Pabaigoje Žygimantas atsakė į mus dominančius klausimus. Pamoka tikrai buvo naudinga. Visiems labai patiko klausytis žinomo žmogaus pasakojimo apie jo verslo, karjeros pradžią. Ačiū Žygimantui Urbiečiui, kad mielai sutinka dalyvauti susitikimuose su paaugliais ir pamoko, ką daryti, ko nedaryti.

Augustinas Liorentas, 8 klasė

Artėja

Šiuo metu įrašų nėra

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino."
Lao Dzė

Orai