Birutė Mar
Birutė Mar

Balandžio 13 dieną 8 klasės mokiniams literatūros pamoką apie tremtį, tremtinių išgyvenimus vedė Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) aktorė, režisierė, „Solo“ teatro įkūrėja rašytoja Birutė Mar (Marcinkevičiūtė).

Birutė Mar ir nuotrauka iš Šiaurės
Birutė Mar ir nuotrauka iš Šiaurės

2020 m. menininkė įvertinta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, teatrų festivalyje pelniusi „Geriausios aktorės“ apdovanojimą. Pamokos metu Birutė Mar pirmiausia papasakojo apie save ir savo kūrybinę patirtį, parašytas knygas, suvaidintus spektaklius, draugystę su vaikais, papasakojo apie monospektaklius. Daugiausia dėmesio buvo skiriama tremties temai. Aktorė pristatė pjesės „Ledo vaikai“ kilmę, kuo šis kūrinys jai svarbus. „Ledo vaikų“ kūrimas padėjo suvokti ir pajausti tėvų ir senelių kartos auką dėl mūsų. Mes gyvename šiandien laisvėje dėl jų kartos, jų kančių, jų neišsipildžiusio gyvenimo. Anot aktorės, jai pačiai „Ledo vaikai“ – tarsi sakrali malda už mus visus, už Lietuvą, už mūsų praeitį ir ateitį. Mokiniai išgirdo daug įdomių pasakojimų, pasiklausė skaitomų ištraukų iš spektaklio. Pamoka visiems paliko tikrai nemažą įspūdį.

Įspūdžiais po pamokos dalijasi mokiniai.

Spektaklio „Ledo vaikai“ fragmentas
Spektaklio „Ledo vaikai“ fragmentas

Deimilė Pivoriūnaitė. Literatūros pamokoje dalyvavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė, scenografė, režisierė ir poetė Birutė Mar (Marcinkevičiūtė). Ji mums pasakojo apie tremtį, kaip jos senelius ir mamą ištrėmė į Sibirą, prie Laptevų jūros. Mamos vaikystė prabėgo amžino įšalo krašte. Mamos tėvai nepriklausomoje Lietuvoje buvo mokytojai. Per mokytojų suvažiavimą nepaklusę rusams ir sugiedoję Lietuvos himną, su savo šeimomis buvo negailestingai ištremti. Tada Birutės mama dar buvo maža mergaitė, ji nieko nesuprato, į siaubus žiūrėjo vaiko akimis – nesuprato, kad aplink daug blogio. Grožėjosi nuostabiomis šiaurės pašvaistėmis, džiaugėsi Kalėdomis jurtoje. Verkė dėl nuo suknelės nutrūkusio ir nuriedėjusio ant bėgių raudono bumbuliuko, kai visi aplinkui galvojo, kad ji verkia dėl to, kad palieka gimtuosius namus. Taip pagal tėvų ir kitų 1941-1956 m. Lietuvos tremtinių Sibire prisiminimus Birutė Mar sukūrė pjesę „Ledo vaikai“, pastatytą Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Ši pamoka buvo naudinga tuo, kad dar daugiau sužinojome apie tremtį, kad net tokiomis sąlygomis galima švęsti Kalėdas, žaisti popieriniais žmogeliukais ir... tapti geresniais.

Augustinas Liorentas. Man labiausiai įsiminė tai, kad aktorė pasakojo, jog tremiamas vaikas nematė jį supančių blogybių, o atvirkščiai, matė juos supantį Sibiro grožį. Arba gan juokinga situacija: vagone tremiami žmonės kalbėjo maldą ir pabaigoje pasakė: „Ir saugok mus nuo pikto...“ Birutės močiutė pertraukė visus ir pasakė: „Nuo pikto šunio!“ Tai bent kiek prajuokino jau visiškai sugniuždytus tautiečius.

Edgaras Vikravičius. Labiausiai patiko pasakojimas apie tremtį vaikų akimis, kadangi galėjome suprasti, kaip mąstė bei apie ką galvojo ištremti tuo metu vaikai. Jiems ten netgi patiko, nes jie buvo vaikai ir viskas rodėsi pilna laimės, šviesos. Jie dar nesugebėjo atskirti, kur yra gėris, o kur blogis. Mokėjo džiaugtis paprasčiausiomis smulkmenomis. Mes dabar gyvenam labai gerai ir tokios vaikystės, kai nuolat jaučiamas šaltis, baimė, maisto trūkumas, mes tiesiog nesuprastume ir būtume nepatenkinti, o tie vaikai buvo laimingi. Tokie pasakojimai apie praeitį, tremtinių išgyvenimus yra naudingi, nes mes galime suprasti, kaip gerai šiais laikais gyvename ir kokia buvo laisvės kaina. Sužinojau, kad to meto vaikai žvelgė į gyvenimą kitaip, nei mes žvelgtume. Mes būtume nepatenkinti tokiomis gyvenimo sąlygomis, o jie visur įžvelgė šviesą ir gėrį.

Spektaklio akimirka
Spektaklio akimirka

Markas Jarmalavičius. Šiandien ir vėl mokytoja paįvairino mūsų lietuvių kalbos pamokas. Pamokoje sulaukėme Birutės Mar. Ji mums papasakojo apie Sibirą, tremtinius, tremtinių pasakojimus, jos šeimos išgyvenimus. Pasakojimas buvo itin liūdnas, nors ir tremtyje žmonės sugebėjo linksmintis. Įsiminė istorija apie Birutės mamą, dar vaiką, kuri sugebėjo ten įžvelgti daug gražių dalykų, nors ir neturėjo gerų gyvenimo sąlygų. Ši istorija mane moko, kad ir kokia bloga situacija bebūtų, niekada nereikia pasiduoti, liūdėti, reikia mokėti džiaugtis nors ir smulkmenomis.

Aivita Malažinskaitė. Birutė Mar, aktorė, sukūrusi pjesę „Ledo vaikai“, šiandien mums pravedė pamoką. Iš pradžių aktorė mums papasakojo apie save, kaip jai kilo mintis sukurti šią pjesę. Mintis visai paprasta. Jos šeimai teko visą tą siaubą išgyventi. Birutės mamai buvo vos ketveri, kai ji buvo ištremta į Sibirą. Mama pasakojo, kokios ten gražios pašvaistės, kokios buvo pirmosios Kalėdos Sibire... Aktorė mums paskaitė trumpų ištraukėlių iš pjesės, kurioje pasakojama, kaip buvo ištremti ir kas vyko pakeliui į Sibirą. Pademonstravo keletą savo tėvų, senelių tremties nuotraukų. Tikrai buvo įdomu klausytis, nusikelti į tą laikotarpį, geriau įsigilinti ir sužinoti daugiau mažyčių smulkmenų, kurios galbūt atrodo nesvarbios, bet be jų viskas keičiasi.

Tadas Abramavičius. Šiandien susipažinome su aktore Birutė Mar. Pamokos metu kalbėjome apie žmones, kurie buvo ištremti į Sibirą. Tarp jų buvo ir aktorės tėvai, seneliai. Praplėtėme žinias apie tremtį, ką teko išgyventi žmonėms, išgirdome, kaip apie tremtį pasakoja vaikai, praleidę savo vaikystę tremtyje. Taip pat susipažinome su Lietuvos aktore. Labai smagu, kai turime galimybę susipažinti su aktoriais bei garsiais žmonėmis, pasisemti patirties, išgirsti nuomonę apie tam tikrus dalykus, išgirsti ir jų gyvenimo istoriją.

Enrika Stasiulionytė. Birutė Mar pasakojo apie spektaklio „Ledo vaikai“ kilmę. Spektaklis pagal jos šeimos patirtus išgyvenimus tremtyje. Jos mamai buvo ketveri metukai, o tėčiui šešeri, kai vieną naktį atėję kareiviai liepė greitai rinktis būtiniausius daiktus ir išvežė jų šeimas. Visi tikėjo ir galvojo, kad nėra kalti, todėl greit grįš. Tačiau nutiko priešingai. Teko daug metų praleisti tremtyje. Birutė rodė šeimos nuotraukas, pasakojo, kaip sekėsi išgyventi Sibire. Kai grįžo į Lietuvą, jos tėvai susituokė. Birutė gimė jau Lietuvoje. Pjesę rašė pagal tėvų pasakojimus, išgyvenimus, ką matė ir ką patyrė būdami dar maži vaikai. Dar pasinaudojo ir D. Grinkevičiūtės, E. Gudonytės atsiminimų fragmentais. Buvo labai įdomu klausytis pasakojimo. Dabar labai lauki, kada bus galima pamatyti spektaklį.

Nuotolinę pamoką moksleiviams dovanojo Lietuvos nacionalinis dramos teatras ir čiužinių, lovų bei miegamojo aksesuarų gamybos įmonė „Lonas“.

Dainora Biliūnaitė,
lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Artėja

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Meilė – tai gamtos audeklas, siuvinėtas vaizduote."
Volteras

Orai