Pradinukai su „Raganiukės teatro“ aktoriais
Pradinukai su „Raganiukės teatro“ aktoriais

Tikriausiai nerasime vaiko, kuris nelauktų Šv. Kalėdų, kuris neskaičiuotų dienų, kada gi jos bus? Daugeliui mūsų ši šventė asocijuojasi su nušvitusiais vaikų veidais, jų juoku, vaidinimais ir dovanomis. Juk Kalėdos – stebuklų metas. Kalėdų laukė ir mūsų pradinukai.

 

Prieš pat žiemos atostogas Dusetų kultūros centre jie žiūrėjo „Raganiukės teatro“ spektaklį, linksminosi su Kalėdų seneliu. Įėjusi į kultūros centrą pamačiau daug vaikų, pasipuošusių karnavaliniais drabužiais. Jie nekantriai laukė „Raganiukės teatro“ pasirodymo. Vaikai kalbėjosi, žaidė, bet, kai pasigirdo šurmulys, ūžesys ir prasidėjo spektaklis, nutilo. Nuotaikinga spektaklio pradžia sudomino vaikučius. Nors spektaklyje veikėjų nedaug, bet mažieji žiūrovai ūžė, plojo, juokėsi iš paršiuko. Skambėjo daug dainų. Įsitikinti legendos tikrumu padėjo Paršelis Keberiokšt. Beklausydami jo pasakojamos istorijos apie savos laimės ieškojimą ir bežaisdami vaikai suprato, jog tereikia tik labai norėti, pasistengti, tikėti ir... visos svajonės išsipildys. Viskas veiksmas vyko dėl liūdno paršelio, kuris manė esąs nereikalingas. Juk mergaitė Elzė panoro naujo paršiuko. Vaikai bandė šį personažą pralinksminti, bet nepavyko. Tik kai Kaminkrėtys perskaitė laišką, visi suprato, kodėl Elzė nori naujo paršiuko. Pasirodo, kad Paršeliui Keberiokšt nebūtų liūdna vienam, kol jos nebūna namuose. Tuomet Paršelis pralinksmėjo.

Į svečius užsuko Kalėdų senelis
Į svečius užsuko Kalėdų senelis

Nuskambėjus žodžiams: „Kartais stebuklus mes darom patys, bet to nesuprantame“, į seną atkeliavo Kalėdų senelis. Pasisveikinęs su vaikai jis sušuko: „Metas linksmintis“! Visi vaikai sustojo eilėmis, įsitraukė ir mokytojos. Jie šoko, mankštinosi taip, kaip rodė Kalėdų senelis, pagal skambią, gražią muziką. Vaikų akyse matėsi džiaugsmas, aidėjo juokas. Kalėdų senelis labai įtraukė mokinius, jie noriai atsakinėjo į klausimus, mokėsi laplandų kalbos. Paskui darė nematomus pyragus. Pylė į kibirą cukrų, cinamoną, pieną, miltų, dėjo kiaušinių, maišė, maišė, formavo. Pūtė, pūtė ir šaldė. Dar linksmybės nesibaigė. Jie šoko sniego šokį, kad lauke būtų daug sniego. Dainavo ir prašė sniego. Pasibaigus šokiams vaikai fotografavosi su Kalėdų seneliu, Paršeliu ir Kaminkrėčiu. Deklamavo eilėraščius, tikėjosi dovanų, bet Kalėdų senelis dovanas, pasirodo, paliko klasėse. Vaikai nieko nelaukdami, išdūmė į klases. Buvo labai linksma, ir įdomu.

Emilija Čypaitė, Iga kl.

Artėja

Numatytų renginių nėra.

Dienynas

Dirbę pedagogai

Mintys

"Religija žmoniją labai lengva apmulkinti ir labai sunku vėl išvesti į tiesos kelią."
A. Toinbis

Orai